From Wikipedia, the free encyclopedia
Benio departamentas (isp. Departamento del Beni, keč. Beni suyu, aim. Wini jach'a suyu) – vienas iš devynių Bolivijos administracinių vienetų, esantis šalies šiaurės rytuose. Departamento sostinė – Trinidadas.
| Benio departamentas Departamento del Beni | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Bolivija | ||||||
| Administracinis centras | Trinidadas | ||||||
| Provincijų | 8 | ||||||
| Savivaldybių | 19 | ||||||
| Oficialios kalbos | ispanų, mochenjų | ||||||
| Gyventojų | 422 424 | ||||||
| Plotas | 213 564 km² | ||||||
| Tankumas | 1,98 žm./km² | ||||||
Departamentas pavadintas pagal jame tekančią Benio upę. Žodis „beni“ vietiniu pano dialektu reiškia upę [1].
Departamento vėliava yra žalios spalvos be jokių kitų spalvų ar raštų. Žalia vėliavos spalva simbolizuoja regiono peizažą [2]. Vėliavai skirtas ir antras posmas Benio departamento himne: jame skelbiama, kad žalia vėliavos spalva simbolizuoja viltį ir didybę.
Beni departamentas buvo įkurtas 1842 m. lapkričio 18 d., valdant José Ballivián.
Šiaurės vakaruose departamentas ribojasi su Pando departamentu, šiaurės rytuose su Brazilija, pietuose su Kočabambos departamentu, pietryčiuose su Santa Kruso departamentu, vakaruose su La Paso departamentu.
Vyraujantis departmento reljefas – lyguma. Tik vakaruose tarp La Paso ir Benio departamentų yra Eva-Evos ir Pelado kalnai.
Benio departamentas priklauso Amazonės upės baseinui. Pagrindinės upės: Mamorė (isp. Mamoré), ilgiausia Bolivijos upė, kuri prasideda kalnuose Kočabambos departamente pavadinimu Roča (isp. Rocha), taip pat Itenesas arba Gvaporė, kuri sudaro natūralią sieną su Brazilija, Benis, kuris sudaro sieną su La Paso ir Pando departamentais. Kitos upės: Jata, Ivonas, Mačupas, Itomasas, Bauresas, San Martinas, San Migelis, San Simonas, Negro, Sekurė, Jakuma, Maniki, Ibarė ir Aperė. Dauguma šių upių tinkamos laivybai.
Departamente yra daug nedidelių ežerų ir lagūnų, pvz.: Rogagva, Rogagvadas, San Luisas, San Polis, Huačis, Huatunasas, Jusala ir kiti.
Benio departamentui būdingas gana drėgnas tropinis klimatas. Vidutinis kritulių kiekis svyruoja nuo 1000 iki 4000 mm per metus. Vidutinė metinė temperatūra 22-28 °C. Tam tikrais sezonais iš pietų papūtus šaltam vėjui, vadinamam surazos, būdingi staigūs temperatūros kritimai.
Departamentas padalintas į 8 provincijas, 19 savivaldybių ir 43 kantonus. Departamento provincijos:
Benio departamento gyventojų skaičius sudaro 4,35 % visų Bolivijos gyventojų. 68,73 % gyventojų gyvena miestuose, 31,27 % gyvena kaimuose[3]. Beni departamento gyventojų tankumas (1,98 %) – vienas mažiausių visoje Bolivijoje.
32,75 % vyresnių nei 15 metų gyventojų (27,79 % miestuose ir 44,6 % kaimuose) priskiria save indėnų tautoms. Departamente gyvena šios indėnų tautos: bauriai, kaničanai, karipunai, kajuvavai, itonamai, choakinianai, mosetenai, mochenjai, pakavarai, jurakariai ir kitos. Pagal 2001 m. gyventojų surašymo duomenis 97,41 % vyresnių nei 6 metai gyventojų moka ispanų kalbą (99,00 % miestuose ir 93,73 % kaimuose).
Pagrindinė departamento veikla – gyvulininkystė. Kitos svarbios ekonomikos šakos: žemės ūkis, žvejyba ir miškininkystė. Kartu su gyvulininkyste šios šakos sudaro 33,04% departamento BVP. Departamento klimatas tinkamas visų tipų tropinėms kultūroms, auginamos grūdinės kultūros, daržovės, vaisiai. Apdirbimo pramonė sudaro 15,87% departamento ekonomikos. Čia pagrindinės šakos – maisto ir gėrimų pramonė. Taip pat yra tekstilės, odos apdirbimo, medienos pramonė. Gaminamas tabakas.
Pagrindinė departamento eksporto prekė – brazilinės bertoletijos riešutai (56,20%). Taip eksportuojama mediena ir jos gaminiai, oda ir jos produktai, maisto produktai, vaisiai. Pagrindinės eksporto šalys: Jungtinė Karalystė, JAV. Taip pat eksportuojama į Vokietiją, Olandiją, Italiją, Australiją. Pagrindinės importo prekės: kuras, tepalai, maisto produktai ir gėrimai.
Beni departamentas sukuria 3,04% Bolivijos BVP.[4]
Pagrindiniai departamento turistiniai ištekliai gamtiniai, departamentas pasižymi švelniu klimatu, turtinga augmenija ir gyvūnija.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
