Jurakariai

Jurakariai (yuracaré, t. p. yurujare, yurucare) – indėnų tauta, gyvenanti Bolivijoje, Kočabamabos departamente, Andų kalnų šlaitų miškuose (jungase), apie Čaparės upę. Skirstosi į solotus (rytuose) ir mansinijus (vakaruose). Jurakarių kalba nenustatytos kilmės. Išlaikę prigimtinę tikybą.

Jurakariai
Jurakariai 1913–1914 m.
Gyventojų skaičius	~3300
Populiacija šalyse	Bolivija (Kočabambos departamentas)
Kalba (-os)	jurakarių, ispanų
Religijos	prigimtinė tikyba
Giminingos etninės grupės	?

Su ispanais ryšius užmezgė XVII a. pr. Nuo XVIII a. pab. bandyta jurakarius atversti krikščionybėn.

Verčiasi kapline-lydimine žemdirbyste (saldieji manijokai, kukurūzai, bananai, batatai, moliūgai, arbūzai, kolokazija, papajos, ananasai, pipirai, medvilnė, tabakas), medžiokle (prestižinė veikla), žvejyba, rankiojimu. Moteris lipdo puodus, vyrai užsiima medžio drožyba.

Santuoka matrilokalinė ir neolokalinė. Grupės endogaminės, negausios, todėl santuokos dažnai vyksta tarp netolimų giminaičių. Kiekviena šeima ar šeimų grupė tvarko atskirą ūkį.

Jurakarių būstas kreoliškas, skirtas vienai šeimai. Anksčiau būta bendrų kaimų su centriniu vyrų namu. Senieji būstai – didelės, iš šonų atviros pastogės.

Ir vyrai, ir moterys dėvi ilgus marškinius (seniau iš karnų, dabar medvilninius). Kultūra artimi mosetenams.^[1]