Antanavas

Antanavas – kaimas Kazlų Rūdos savivaldybėje, 4 km į rytus nuo Pilviškių, greta kelio  136  Vinčai–Pilviškiai–Vilkaviškis , Šešupės dešiniajame krante. Šiauriniu pakraščiu teka Pilvė. Seniūnijos centras, Parko ir Sūduvos seniūnaitijos. Veikia Antanavo pagrindinė mokykla, Kazlų Rūdos viešosios bibliotekos skyrius (nuo 1945 m.), vandens jėgainė, nuo 1935 m. veikia paštas (LT-69068). Išlikusi medinė Antanavo koplyčia (restauruota 2010 m.), Antanavo dvaro parkas, spirito gamykla (nuo 1890 m., dabar priklauso AB „Stumbrui“). Stovi Lietuvos šimtmečio paminklas (pastatytas 2018 m.). Išgaunami mineraliniai vandenys.

Antanavo prieigos

Antanavo koplyčia dvaro parke

Paminklas „Lietuvos 100-mečiui“, 2018 m. vasaris

Kitos reikšmės – Antanavas (reikšmės).

Antanavas
[[Vaizdas:Antanavas, kryžkelė.JPG|{{#if:270px|270px]] Kryžkelė Antanave
Antanavas
54.704°š. pl. 23.307°r. ilg. / 54.704; 23.307 (Antanavas)
Apskritis	Marijampolės apskritis
Savivaldybė	Kazlų Rūdos savivaldybė
Seniūnija	Antanavo seniūnija
Gyventojų (2021)	562
Vikiteka	Antanavas
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Antanãvas Kilmininkas: Antanãvo Naudininkas: Antanãvui Galininkas: Antanãvą Įnagininkas: Antanavù Vietininkas: Antanavè
Istoriniai pavadinimai	lenk. Antonowo

Etimologija

Kaimo pavadinimas asmenvardinės kilmės.^[2] Manoma, kad jis kilo nuo XVIII a. dvaro šeimininko Jono Antano Chrapovickio antrojo vardo (dvarininkinis vietovardis). XX a. tarpukariu vadintas Antanava.

Istorija

Kaimas žinomas nuo XVIII a. kaip Antanavo dvaras, priklausęs Jonui Antanui Chrapovickiui. Tada pastatyta koplyčia, įkurta spirito varykla. Per 1863 m. sukilimą dvare įvyko Augustavo vaivadijos sukilėlių suvažiavimas. Jame dalyvavo ir C. Akordas, centrinės sukilėlių vadovybės paskirtas Augustavo vaivadijos civiliniu viršininku, ir Šveikovskis, išrinktas vaivadijos laikinuoju kariniu viršininku. 1864 m. pastatytas medinis kryžius sukilėliams atminti (dabar atstatytas). XIX a. Antanavas – kaimas Marijampolės apskrityje, valsčiaus centras.^[3] 1875 m. dvarą nusipirko Šabunevičiai ir valdė jį iki II pasaulinio karo. Po jo dvaras sunyko, kai kurie perstatyti statiniai neteko paveldo vertės.

1923 m. dvaro žemė buvo išdalyta, centre paliktas kultūros ūkis. Veikė alaus darykla „Nektaras“, spirito varykla, mielių dirbtuvė. Pokario metais Antanavo apylinkėse veikė Tauro apygardos Lietuvos partizanai. 1957 m. netoli Antanavo pastatyta vandens jėgainė. Sovietinės okupacijos metais Antanavas buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.^[4]

Kelių aplinkinių kaimų jaunimas iš gėlių 2006 m. sukūrė labirintą (320 m²), pirmąjį Baltijos šalyse. Iniciatyvą palaikė kaimo bendruomenė. 2009 m. patvirtintas Antanavo herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1867–1931 m.	Antanavo valsčiaus centras	Marijampolės apskritis
1931–	Kazlų Rūdos valsčius
–1950 m.	Pilviškių valsčius	Vilkaviškio apskritis
1950–1962 m.	Užuoganų apylinkė	Kazlų Rūdos rajonas
1962–1963 m.		Kapsuko rajonas
1963–1977 m.	Bagotosios apylinkė
1977–1995 m.	Sasnavos apylinkė
1995–1999 m.	Sasnavos seniūnija	Marijampolės rajono savivaldybė
1999–2000 m.		Kazlų Rūdos savivaldybė
1995–	Antanavo seniūnijos centras

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2021 m.
1888 m.[5]	1923 m.sur.[6]	1959 m.sur.[7]	1970 m.sur.[8]	1974 m.[9]	1979 m.sur.[10]	1984 m.[11]
110	301 dvare 265 kaime 36	318	249	248	49	682
1989 m.sur.[12]	2001 m.sur.[13]	2011 m.sur.[14]	2021 m.sur.[15]	-	-	-
733	695	600	562	-	-	-

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
3. Antonowo (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 44 psl. (lenk.)
4. Juozas Banionis. Antanavas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 560 psl.
5. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
7. Antanava. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 70 psl.
8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
9. Antanavas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 242 psl.
10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
11. Antanavas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 74
12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
13. Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Aplinkinės gyvenvietės
	PILVIŠKIAI – 5 km		KAZLŲ RŪDA – 15 km Bagotoji – 8 km
	Bebrininkai – 1 km Ramoniškiai – 5 km		Gavaltuva – 7 km SASNAVA – 13 km