Šeštasis amžius prieš mūsų erą – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 600 m. pr. m. e. sausio 1 dieną ir pasibaigęs 501 m. pr. m. e. gruodžio 31 dieną.
 |
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Tūkstantmečiai: 2 tūkstantmetis pr. m. e. – 1 tūkstantmetis pr. m. e. – 1 tūkstantmetis
Amžiai: VII amžius pr. m. e. – VI amžius pr. m. e. – V amžius pr. m. e.
Svarbiausi įvykiai
- VI a. pr. m. e. – gyveno kinų mąstytojas Lao Dzė, kurio darbai davė pradžią daoizmui.
- 600 m. pr. m. e. – 44-oji olimpiada. Nugalėtojas - Antikritas iš Epidauro. Suaugusiųjų kovos rungtyje - Hetoimoklas iš Lakonijos.[1]
- 594 m. pr. m. e. – Solono reformos Atėnuose. Tikslas – panaikinti prieštaravimus tarp aristokratijos ir demoso. Atėniečiai, už skolas patekę į vergiją, gavo laisvę.
- Apie 586–538 m. pr. m. e. – Babilono nelaisvė ir diaspora. Babilono karalius, nukariavęs Jeruzalę, dalį žydų išvarė į Babiloną. Persams nugalėjus Babiloną (539 m. pr. m. e.), žydai sugrįžo į Tėvynę.
- 580 m. pr. m. e. – 50-oji olimpiada. Nugalėtojas - Epitepidas iš Lakonijos. Reformos: teisėjų skaičius varžybose padidėjo nuo 1 iki 2. Teisėjais buvo Oksilidų - elėjų giminės atstovai.[1]
- 576 m. pr. m. e. – 51-oji olimpiada. Nugalėtojas - Erastofenas iš Krotonės.[1]
- 570–500 m. pr. m. e. – gyveno Pitagoras, senovės graikų filosofas, matematikas ir fizikas, mokslinės matematikos pagrindėjas.
- 560–528 m. pr. m. e. – Peisistrato tironija senovės Graikijoje. Paliko galioti Solono įstatymus. Atėnus pavertė Heladės kultūros centru.
- 551 m. pr. m. e. – gimė kinų mąstytojas Konfucijus.
- 546 m. pr. m. e. – mirė Senovės graikų filosofas Anaksimandras, parašęs pirmąją pasaulyje filosofijos knygą „Apie gamtą“. Anaksimandras buvo pirmasis graikas, sudaręs pasaulio žemėlapį, dangaus sferos skliauto planą.
- 536 m. pr. m. e. – 61-oji olimpiada. Nugalėtojas - Agafarchas iš Kerkyros. Pankrationo rungtyje nugalėjo Reksbijus iš Opunto (Lokridos); imtynių rungtyje - Milonas iš Krotonės; keturkinkių rungtyje - Kimonas iš Atėnų.[1]
- 532 m. pr. m. e. – 62-oji olimpiada. Nugalėtojas - Eriksijus iš Chalkidės; keturkinkių rungtyje - Kimonas iš Atėnų (2-ą kartą); imtynių rungtyje - Milonas iš Krotonės (2 kartą).[1]
- 528 m. pr. m. e. – 63-oji olimpiada. Nugalėtojas - Parimendas iš Kamarinos (Sicilija); keturkinkių rungtyje - Kimonas iš Atėnų (3 kartą); imtynių rungtyje - Milonas iš Krotonės (3 kartą).[1]
- 525 m. pr. m. e.
- Pelusijaus mūšis. Persai nukariavo Egiptą.
- gimė ankstyviausias graikų tragedijos klasikas Aischilas.
- 524 m. pr. m. e. – 64-oji olimpiada. Nugalėtojas - Menardas iš Tesalijos; imtynių rungtyje - Milonas iš Krotonės (4 kartą).[1]
- 520 m. pr. m. e. – 65-oji olimpiada. Nugalėtojas - Anochas iš Taranto. Į varžybas įtraukta nauja rungtis - hoplitodromas (bėgimas su pilna karine apranga), ją laimėjo Damaretas iš Herarijos. Kiti nugalėtojai: imtynių rungtyje - Milonas iš Krotonės (5 kartą), kumštynėse - Glaukas, Demlino sūnus iš Karisto.[1]
- 516 m. pr. m. e. – 66-oji olimpiada. Nugalėtojas - Ischiras iš Himerijos. Kiti nugalėtojai: pakratione - Timasifijus iš Delfų; hoplitodrome - Damaretas iš Herėjos (2 kartą); keturkinkių varžybose - Kleosfenas iš Epidamo.[1]
- 512 m. pr. m. e.
- persai užkariavo Indo slėnį.
- 67-oji olimpiada. Nugalėtojas - Fanadas iš Peplenos (Achaja). Fanadas buvo pirmasis, laimėjęs visas tris bėgimo rungtis: stadijos, dvigubą bėgimą ir hoplitodromą. Pakrationą laimėjo Timasifijus iš Delfų (2 kartą), jojimą žirgu - Feidonas iš Korinto (nors jo žirgas numetė raitelį, bet finišo liniją kito pirmas).[1]
- 509 m. pr. m. e. – baigėsi septynių Romos karalių laikotarpis. Paskutinysis karalius etruskas Tarkvinijus Išdidusis išvytas iš Romos. Roma tapo respublika, valdžią perėmė renkami konsulai.
- 509–507 m. pr. m. e. – Klistenio reformos. Baigė Solono pradėtą demokratijos kūrimo procesą Atėnuose: panaikino aristokratijos įtaką tautos susirinkimui, visiems piliečiams suteikė vienodas politines teises, priėmė ostrakizmo įstatymą – valstybei pavojingų piliečių ištrėmimą iš Atėnų slaptu balsavimu.
- 508 m. pr. m. e. – 68-oji olimpiada. Nugalėtojas - Isomachas iš Krotonės. Kumštynių rungtyje - Kaplitenas iš Spartos.[1]
- 504 m. pr. m. e. – 69-oji olimpiada. Nugalėtojas - Isomachas iš Krotonės (2 kartą). Dvigubo bėgimo rungtyje - Tesalas iš Korinto.[1]
Baltai
- XVI a. pr. m. e. – VI a. pr. m. e. - Žalvario amžius.
- Pirmieji vietinės juodosios metalurgijos pėdsakai – lydymo atliekos (gargažės) ir naudojami atvežtiniai geležiniai dirbiniai.
- Nuo amžiaus vid. vyrauja mirusiųjų deginimo papročio pirmoji banga (iki I a.).
- Herodotas mini, kad Neurai iki vienos žmonių kartos prieš Darijaus užpuolimą 512 m. pr. m. e., t. y. amžiaus vidury, turėjo išsikelti iš savo žemių į budinų žemes „užpuolus gyvatėms“ (t. y. priešams).
- (514) 512 m. pr. m. e. – yra Herodoto paminėjimas, kad neurų caras (carai) kartu su kitais Didžiosios Skitijos carais dalyvaudavo garsioje Skitų carų Taryboje. Neurai galimai siejami su baltais, ypač jotvingiais, gyveno prie Bugo (Hypanis) upės (šių dienų rytų Lenkija ir vakarų Baltarusija).
- Herodotas praneša, kad skitai, kovojantys su persais, kreipėsi į androfagų (Dniepro-Dauguvos kultūra, siejama su latgalais) «carus» pagalbos.
- 513-512 m. pr. m. e. – budinai su skitais dalyvavo kare prieš persus. Budinai – senovės Europos tauta, minima Herodoto, gyvenusi Dono aukštupio regione. Pasak istoriko, tauta buvusi gausi ir didelė, o jos žmonės – mėlynakiai ir rudaplaukiai. Budinai priskirtini Juchnovo kultūrai, kuri siejama su baltais.
- 512 m. pr. m. e. Herodoto minimas Gelono miestas budinų žemėse Darijaus I sugriautas. Anot archeologų, Gelonas (Bilsko piliakalnis, Poltavos sritis) buvo budinų, gelonų ir neurų genčių susivienijimo centras.
Šaltiniai
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.