From Wikipedia, the free encyclopedia
100 m bėgimas – lengvosios atletikos rungtis, kuri laikoma greičio tiesioje distancijoje išbandymu. Pirmą kartą distancija įveikta naujųjų laikų olimpinėse žaidynėse Atėnuose 1896 metais. Ši rungtis greitai tapo svarbiausia žaidynėse, kadangi jos nugalėtojas buvo pripažįstamas greičiausiu pasaulio žmogumi. Pirmasis moterų bėgimas įvyko 1928 m. Amsterdamo žaidynėse. Tai trumpiausia oficiali distancija lauko stadionų varžybose.
100 m bėgimo rungtis sudaryta iš keleto kvalifikacinių bėgimų. Pasaulio čempionate ir olimpiadoje iš viso yra keturi etapai, o Lietuvos čempionate tik du. 8 bėgikai, geriausiai įveikę kvalifikacinius bėgimus, dalyvauja finale. Takeliai paskiriami pagal bandomojo bėgimo rezultatus, greičiausi bėgikai gauna centrinius takelius.
100 m distancijos bėgimas suskirstytas į 7 etapus:
Oficialiose varžybose lengvaatlečiai privalo vilkėti marškinėlius su savo numeriu. Taip pat 100 m bėgimo sprinteriai avi specialius batelius, kurie neturi užkulnio ir pėdos atraminės dalies. Ant pėdos priekinės dalies yra 11 dyglių, neilgesnių kaip 9 mm. Bėgant tik priekinė atleto pėdos dalis ir pirštai liečia žemę. Treniruodamiesi sprinteriai per vieną kartą nubėga ne daugiau kaip 300 metrų, nes dedamos ilgalaikės pastangos gali vėliau pakenkti greičio ir galios išvystymui bei palaikymui. Prieš treniruotę arba lenktynes sprinteriai skiria apie pusantros valandos, mankštai, apšilimui ir lankstumo pratimams. Itin paplitęs apšilimas su dviračiu treniruokliu, dėl panašių raumenų grupių išjudinimo. Siekdami padidinti žingsnio greitį sprinteriai naudoja guminius diržus, treniruojasi ant laiptelių ir nuokalnių. Po 100 m sprinto distancijos atletui reikia apie 2 valandų poilsio prieš kitą sprinto bėgimą maksimalia jėga.
| Vieta | Rekordas | Vėjas (m/s) | Sportininkas | Šalis | Metai |
|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 9.58 | +0.9 | Usain Bolt |  Jamaika | 2009 |
| 2 | 9.69 | +2.0 | Tyson Gay |  Jungtinės Amerikos Valstijos | 2009 |
| -0.1 | Yohan Blake | Jamaika | 2012 | ||
| 4 | 9.72 | +0.2 | Asafa Powell | Jamaika | 2008 |
| 5 | 9.78 | +0.9 | Nesta Carter |  Jamaika | 2010 |
| 6 | 9.79 | +0.1 | Maurice Greene | Jungtinės Amerikos Valstijos | 1999 |
| +1.5 | Justin Gatlin |  JAV | 2012 | ||
| 8 | 9.80 | +1.3 | Steve Mullings | Jamaika | 2011 |
| 9 | 9.84 | +0.7 | Donovan Bailey |  Kanada | 1996 |
| +0.2 | Bruny Surin | Kanada | 1999 |
| Vieta | Rekordas | Vėjas (m/s) | Atletė | Šalis | Metai |
|---|---|---|---|---|---|
| 1 | 10.49 | 0.0 | Florence Griffith-Joyner | Jungtinės Amerikos Valstijos | 1988 |
| 2 | 10.64 | +1.2 | Carmelita Jeter | Jungtinės Amerikos Valstijos | 2009 |
| 3 | 10.65 | +1.1 | Marion Jones | Jungtinės Amerikos Valstijos | 1998 |
| 4 | 10.70 | +0.6 | Shelly-Ann Fraser | Jamaika | 2012 |
| 5 | 10.73 | +2.0 | Christine Arron |  Prancūzija | 1998 |
| 6 | 10.74 | +1.3 | Merlene Ottey | Jamaika | 1996 |
| 7 | 10.75 | +0.4 | Kerron Stewart | Jamaika | 2009 |
| 8 | 10.76 | +1.7 | Evelyn Ashford | Jungtinės Amerikos Valstijos | 1984 |
| +1.1 | Veronica Campbell-Brown | Jamaika | 2011 | ||
| 10 | 10.77 | +0.9 | Irina Privalova |  Rusija | 1994 |
| +0.7 | Ivet Lalova |  Bulgarija | 2004 |
| Regionas | Vyrai | Moterys | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Laikas | Sportininkas | Šalis | Laikas | Sportininkė | Šalis | |
| Afrika (rekordai) | 9.85 | Olusoji Fasuba |  Nigerija | 10.79 | Blessing Okagbare | Nigerija |
| Azija (rekordai) | 9.99 | Samuel Francis |  Kataras | 10.79 | Li Xuemei |  Kinija |
| Europa (rekordai) | 9.86 | Francis Obikwelu |  Portugalija | 10.73 | Christine Arron | Prancūzija |
| Šiaurės Amerika (rekordai) | 9.58 | Usain Bolt | Jamaika | 10.49 | Florence Griffith-Joyner | Jungtinės Amerikos Valstijos |
| Okeanija (rekordai) | 9.93 | Patrick Johnson |  Australija | 11.12 | Melinda Gainsford-Taylor | Australija |
| Pietų Amerika (rekrodai) | 10.00 | Robson da Silva |  Brazilija | 11.05 | Ana Cláudia Lemos Silva | Brazilija |
Pirmasis Lietuvos 100 m bėgikas 1928 m. olimpinėse žaidynėse buvo Haris Šveminas. Po nepriklausomybės atgavimo Lietuvos sprinteriai 100 m bėgimo distancijoje ilgą laiką nepasižymėjo. Vyrų rekordą 10,33 s 1992 m. pasiekė Kastytis Klimas, o moterų 11,29 s rekordą 2003 m. pasiekė Agnė Eggerth. XXI amžiaus 1-as dešimtmečio pabaigoje įvyko Lietuvos sprinterių perversmas rezultatuose. Šalies nacionalinėje rinktinėje pradėjo pasižymėti po 8-12 perspektyvių jaunų bėgikų .[1] Geriausių pasiekimų ir prizų pasiekė daugkartinė Lietuvos čempionė Lina Grinčikaitė. 2009 m. Universiadoje ir Europos iki 23 metų čempionate ji pelnė aukso medalius. 2008 m. vasaros olimpinėse žaidynėse sportininkė tapo pirmąja lietuvaite, įveikusia pirmus du turus ir patekusia į pusfinalį. 2010 m. dukart buvo gerinami nacionaliniai vyrų rekordai. Rytis Sakalauskas (pasaulio uždarų patalpų alternatyvios rungties 150 m rekordininkas) pasiekė 10,32 s laiką, o po kelių mėnesių Martynas Jurgilas Misūrio valstijos čempionate 100 m bėgimo distancijos bėgime pusfinalį įveikė per 10,33 s, o finale pasiekė 10,27 s rekordą. Pastarojo bėgiko rekordo LLAF įskaityti ilgai nenorėjo. 2010 m. rugpjūčio 27 d. Rytis Sakalauskas pasiekė 10,24 s laiką ir užfiksavo naują rekordą.[2]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
