Vytogala

Vytogala – kaimas Šilalės rajono savivaldybėje, šalia kelio Šilalė-Skaudvilė, į vakarus nuo Gebenės upelio ištakų. Seniūnaitijos centras. Stovi Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas – kryžius, pirmą kartą pastatytas 1928 m., išstovėjęs iki 1969 metų. 1990 metais atstatytas naujasis kryžius, iš senojo bebuvo likusi tik Nukryžiuotojo skulptūrėlė. 1969 m. pirminėje kryžiaus vietoje pastatytas atminimo akmuo, aplink kurį auga 4 Nepriklausomybės ąžuolai, žymintys S. Girėno gimtinės vietą.

S. Girėno gimtoji sodyba 75-ųjų „Lituanicos“ skrydžio metinių proga surengtos šventės metu

Didžioji Vytogalos koplytėlė

Senkapio koplytėlė

Akmuo Matui Šalčiui atminti

Bendruomenės namai. Akmuo M. Šalčiui

Vytogala
[[Vaizdas:Vytogala.JPG|{{#if:|270px]] S. Girėno sodyba
Vytogala
55.454°š. pl. 22.377°r. ilg. / 55.454; 22.377 (Vytogala)
Apskritis	Tauragės apskritis
Savivaldybė	Šilalės rajono savivaldybė
Seniūnija	Upynos seniūnija
Gyventojų (2021)	141
Vikiteka	Vytogala
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Vytógala Kilmininkas: Vytógalos Naudininkas: Vytógalai Galininkas: Vytógalą Įnagininkas: Vytógala Vietininkas: Vytógaloje

Etimologija

Manoma, kad kaimo pavadinimas yra asmenvardinis vietovardis, kilęs prie vardo Vytas pridėjus galūnę -gala („kraštas, sritis, galas“).^[2]

Istorija

Kaime yra Vytogalos senkapis, dar vadinamas Milžinkapiu, Maro kapeliais. Čia rasta I tūkstantmečio radinių, taip pat čia laidotos XVIII a. maro aukos. Ant senkapio stovi ir 1850 m. suręsta koplytėlė.

Vytogala pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minima 1562 m. Karšuvos valsčiaus inventoriuje, tuomet kaimas įėjo į Obelyno vaitystės sudėtį. Kaime gyveno 44 šeimos ir buvo 40 valakų dirbamos žemės. 1588 m. įsteigtas Vytogalos dvaras. 1709–1711 m. kaimą ištiko maras, išmirė visi gyventojai.

1738 m. inventoriuje minimi 3 naujakuriai, o 1775 m. kaime jau stovėjo 20 sodybų. 1870–1871 m. dvaras išdalintas sklypais, 1912 m. kaimas ėmė skirstytis į vienkiemius. 1887–1902 m. Vytogaloje veikė slapta lietuviška mokykla, dėstytojavo Vincentas Bružas. Mokykla visu veiklos laiku liko nesusekta.

1923 m. Vytogaloje buvo 58 ūkiai ir 312 gyventojų.

Sovietmečiu priklausė Upynos kolūkiui.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1562 m.	Obelyno vaitystė, Karšuvos valsčius	?
1771 m.	Vytogalos seniūnijos centras	?
–1947 m.	Skaudvilės valsčius	Tauragės apskritis
1947–1950 m.	Upynos valsčius
1950–1963 m.	Vytogalos apylinkės centras	Šilalės rajonas
1963–1995 m.	Upynos apylinkė
1995–	Upynos seniūnija	Šilalės rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[3]	1923 m.sur.[4]	1959 m.sur.[5]	1970 m.sur.	1979 m.sur.[6]	1987 m.[7]
364	312	282	269	265	227
1989 m.sur.[8]	2001 m.sur.[9]	2011 m.sur.[10]	2021 m.sur.[11]	-	-
215	201	162	141	-	-

Žymūs žmonės

Kaime gimė lakūnas Stasys Girėnas (1893–1933). Išlikusi jo šeimos klėtis, šalia brolis Petras 1933 m. pasistatė namą, kuriame gyveno iki 1966 m. (palaidotas Upynos kapinėse). 1983 m. klėtelėje įrengtas nedidelis muziejus, atstatyta gimtoji lakūno troba.

Vytogaloje stovi 1900 m. statytas koplytstulpis, primenant čia gyvenusią Čepų šeimą. Netoli autobusų stotelės stovi akmuo Mato Šalčiaus atminimui. Jis buvo paskirtas į naujai atidarytą oficialią Vytogalos mokyklą mokytojauti. Tačiau už aktyvų lietuvybės puoselėjimą 1913 m. jis carinės Rusijos valdžios nurodymu buvo atleistas iš darbo. 1893 m. Marcijonos ir Juozapo Girskių šeimoje gimė 16-tasis jų vaikas, vėliau pakrikštytas Stanislovu Girskiu, lakūnas, įveikęs Atlantą. 1932 metais jis pavardę pasikeitė į Girėno. Kaime yra išlikusi Girskių sodybos koplytėlė, bei 1988 m. atstatyta troba, joje dabar įsikūręs muziejus.

• Juozapas Butleris (1710–1749), Vytogalos seniūnas;
• Lukas Aleksandras Butleris (1711–1782), Vytogalos seniūnas;
• Mykolas Butleris (1715–1782), Vytogalos seniūnas.

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 29
3. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
7. Vytogala. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 589
8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
9. Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Aplinkinės gyvenvietės
	Naujasis Obelynas – 4 km	Varsėdžiai – 5 km
			Upyna – 4 km
	Vaitimėnai – 3 km	Ringaliai – 3 km