From Wikipedia, the free encyclopedia
Vokiečiai (vok. Deutsche) – etnine prasme germanų tauta, teisine prasme – Vokietijos Federacinės Respublikos piliečiai. Kalba vokiečių kalba. Būti pripažintais de jure vokiečiais turi teisę šie asmenys:
Vokiečiai | |
---|---|
Švarcvaldo vokiečiai savo krašto tautiniais drabužiais | |
Gyventojų skaičius | ~75 milijonai[1]150 milijonų |
Populiacija šalyse | Vokietija: 67 000 0000 - 75 000 000[2][3] JAV: |
Kalba (-os) | vokiečių |
Religijos | Vyrauja katalikai. Egzistuoja protestantų mažumos. |
Giminingos etninės grupės | Germanai |
Iki 1945 metų vokiečiais buvo laikomi ir Austrijos piliečiai, dabar – tai austrų tautybę turintys gyventojai.
Šiuo metu vokiečiai paplitę visame pasaulyje (žr. lentelę), vientisai gyvena Danijos pietuose, Lenkijos vakaruose, Italijos šiaurėje (Pietų Tirolio gyventojai) ir kt.
Su Lietuva sietinos keleta vokiečių grupių: Klaipėdos krašto vokiečiai (Vokietijoje vadinami memelenderiais (vok. Memelländer); Lietuvos vokiečiai – kitoje šalies teritorijoje gyvenę vokiečiai iki 1941 metų; Baltijos vokiečiai – Šiaurės Lietuvoje ūkininkavę stambūs žemvaldžiai, kilę iš Kuršo ir Livonijos; rytprūsiai, gyvenę Mažojoje Lietuvoje; Rusijos vokiečiai, persikėlę į Lietuvos TSR po Antrojo pasaulinio karo; naujieji rytprūsiai – po Antrojo ATR padalijomo į Suvalkiją atsikraustę kolonistai ir kt.
Pirmaisiais mūsų eros amžiais senosios vokiečių gentys susimaišė su keltais ir retais. Etninį vokiečių pagrindą sudarė susikūrusios frankų, saksų, tiuringų, bavarų, alemanų, langobardų, gotų, nemetų, švabų ir kitų genčių sąjungos. Į pradedančios susidaryti vokiečių tautybės sudėtį X–XIII a. įėjo vokiečių feodalų užkariautų didžioji dalis Polabės slavų, pamarėnų, sileziečių bei prūsų genčių. Taip pat dalis jotvingių, kuršių, mažesne dalimi žemaičių, lyvių, estų genčių. Taip pat dalis kitų tautų, kaip kad fryzų, danų ir net švedų. Vokiečių tautybės konsolidaciją stabdė ilgai trukęs feodalinis susiskaldymas ir šalies dalių ekonominis atskirumas. Galutinai vokiečių tautybė susidarė tik po 1871 m., kai buvo suvienyta Vokietija.
Vokiečiai ir Vokietija pasaulyje vadinami labai skirtingai. Iš dalies tai aiškinama tuo, kad Vokietija susivienijo tik XIX a., o dabartinėse Vokietijos žemėse buvo įvairiai vadinamų genčių, karalysčių, kunigaikštysčių ir kitokių politinių teritorinių darinių. Sakykime, kai kuriose germanų kalbose vokiečiai vadinami deutsche – duitsers – tyskar, slavų kalbose įprasti pavadinimai nijemci – němci – nijemci – niemcy – немцы – nemci – німці (slaviški pavadinimai reiškia 'nebyliai (nemokantys kalbos)'), romanų kalbose – allemands – alemães. Vokiškoji žodžio lytis deutch kildinama iš indoeuropiečių prokalbės žodžio *teutā, reiškiančio 'tauta'.[21]
Rytų baltų pavadinimo vokietis (latv. vācis, vācietis) kilmė nėra visiškai aiški: šį žodį bandoma sieti su Žemutinės Saksonijos vietovardžiu Waake (žinomas nuo XI a.) arba su pietryčių Švedijos genties pavadinimu vagoth (žinomas nuo VI a.), kuris galbūt sudarytas iš *vāki(ā) + -goth.[22] Tokiu atveju šis skandinavų genties pavadinimas buvo perkeltas vokiečių tautai. Indoeuropiečių prokalbėje žodžio šaknis *wekʷ- reiškė 'kalbėti' (plg. prūs. wackis [vakis] '(karo) šūkis').[23]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.