Vladivostokas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Vladivostokas – miestas Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, prie Japonijos jūros Amūro įlankos, 9302 km į rytus nuo Maskvos; Primorės krašto centras. Uostas prie Ramiojo vandenyno, galinis Transsibiro magistralės punktas, tarptautinis oro uostas. Išvystyta mašinų, metalo, laivybos, chemijos, elektros energijos, medienos, kalnakasybos, maisto, statybų, baldų, lengvoji, vaistų, žvejybos pramonė.
Kitos reikšmės – Vladivostokas (karo laivas).
| Vladivostokas rus. Владивосток | |
|---|---|
_(2001).png)  | |
 | |
  Vladivostokas | |
| Valstybė |  Rusija |
| Kraštas |  Primorės kraštas |
| Gyventojų | 606 561 |
| Plotas | 331,2 km² |
| Tankumas | 1 831 žm./km² |
| Tinklalapis | |
 Vikiteka | Vladivostokas |
| Kirčiavimas | Vladivostòkas |
Tolimųjų Rytų valstybinis universitetas, technikos, medicinos, ekonomikos universitetai, vadybos aukštoji mokykla, jūrų akademija, menų, žvejybos, komercijos, Ramiojo vandenyno karinis jūrų institutai, Rusijos mokslų akademijos tyrimų institutas. Mieste yra teatrai (dramos, jaunimo, lėlių), filharmonija, muziejai (laivybos, Ramiojo vandenyno, kraštotyros, mineralogijos), dailės galerija, okeanarijus, botanikos sodas.
Rytų Sibiro generalgubernatoriaus N. Muravjovo-Amurskio pastangomis 1858 m. buvo sudaryta Aigunės sutartis, pradėti aktyvūs Amūro regiono tyrinėjimai, o vėliau, pasirašius Tiandzino ir Pekino sutartis, šiuolaikinio Vladivostoko teritorija, be kitų, buvo prijungta prie Rusijos. Miestas įkurtas 1860 m. kaip karinis postas. 1862 m. tapo uostu, 1871 m. oficialiai tapo pagrindiniu Rusijos uostu prie Ramiojo vandenyno. Nuo 1880 metų turi miesto teises.[5] 1903 m. nutiesta Transsibiro magistralė. 1918–1920 m. karo metu jį buvo užėmę anglai, amerikiečiai ir japonai.
Katalikų parapija mieste įsteigta 1891 m. Jos veikla apėmė didžiulius Tolimųjų Rytų plotus, o tarp parapijiečių buvo ir Sachalino salos katorgininkai – 1863 m. sukilėliai, ir tremtiniai iš Lietuvos bei Lenkijos. Bažnyčios filijos buvo Aleksandrovske (Sachalinas), Chabarovske, Blagoveščenske, Usurijske ir dvi Harbine. Pirmuoju klebonu tapo kun. Kazimieras Radziševskis, perkeltas iš Ūlos parapijos (dab. Vitebsko sritis Baltarusijoje). Vėliau parapijoje kunigavo A. Špiganovičius, P. P. Bulvičius, P. Silovičius, S. Lavrinovičius, V. Miržvinskis, B. Janovičius, G. Jurkevičius, V. Ostrovskis, A. Eismontas, A. Leščinskis ir prancūzų misijos dalyviai.
Vladivostoko katalikai meldėsi medinėje bažnyčioje, o, jai sudegus, 1921 m. buvo konsekruota nauja mūrinė šventovė. Kai 1923 m. buvo įsteigta Vladivostoko katalikų vyskupija ir jos vadovu paskirtas vysk. Karolis Slivovskis, miesto bažnyčia tapo katedra.
Vladivostoko parapija gyvavo neilgai: 1927 m. vyskupas K. Slivoskis buvo ištremtas, 1931 m. nuteistas kalėti kunigas G. Jurkevičius, o aktyvesni parapijiečiai sušaudyti. Bažnyčia buvo uždaryta. 1991 m. parapija palengva atsikūrė, vėliau jai sugrąžinta Švč. Mergelės Marijos, Dievo Motinos bažnyčia.[6]
- FK Luč-Ènergiâ Vladivostok (futbolo klubas)
- FK Dinamo (Vladivostokas) futbolo klubas
- Dinamo stadionas, kurio talpa 10 tūkst. žiūrovų.
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
