Vaišvydava

Vaišvydava – Kauno miesto dalis pietrytiniame miesto pakraštyje, į pietryčius nuo Panemunės.^[2] Netoliese yra Kauno marios. Pietrytinė gyvenvietės dalis, neprijungta prie Kauno, priklauso Samylų seniūnijai. Vaišvydavoje gyvena apie 4000 gyventojų.^[3]

Kitos reikšmės – Vaišvydava (reikšmės).

Vaišvydava
Vietovė prijungta prie miesto 1996 m.
[[Vaizdas:Vaisvydava.jpg|{{#if:|270px]] Didžioji gatvė
Vaišvydava
54.846°š. pl. 24.028°r. ilg. / 54.846; 24.028 (Vaišvydava)
Apskritis	Kauno apskritis
Savivaldybė	Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija	Panemunės seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Vaišvydavà Kilmininkas: Vaišvydãvos Naudininkas: Vaišvydãvai Galininkas: Vaišvydãvą Įnagininkas: Vaišvydavà Vietininkas: Vaišvydãvoje

Vaišvydavos mikrorajone veikia aktyvi bendruomenė, įkūrusi savo bendruomenės centrą, yra Kauno Vaišvydavos pagrindinė mokykla. Stovi paminklas-kryžius ąžuolinė skulptūra „Laiminantis Kristus“ (autorius – tautodailininkas Viktoras Žilinskas), skirta Kauno marių užlietiems kaimams atminti;^[4]

Etimologija

Skulptūra „Laiminantis Kristus“, skirta penkiems Kauno marių užlietiems kaimams atminti – Pakalniškiams, Šilėnams, Kampiškėms, Dvareliškėms ir Mozūrams.

Legendos byloja, kad kadaise Nemuno slėnio žemės priklausiusios garsiam valdovui Vaišvydui, kuris čia turėjęs medinę Pakalniškių pilį. Dabartinis gyvenvietės vardas ir galėjęs kilti prie valdovo vardo pridedant vietovardinę priesagą -ava (asmenvardinis vietovardis).

Istorija

Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą Vaišvydavos vardas paminėtas 1384 m. Kryžiuočių žygių į Lietuvą aprašymuose. XVI a. viduryje ar vėliau įkurta palivarkas, kuris 1694 m. priklausė dvarui prie Marvos ir Kauno seniūnijai. Buvo Vaišvydavos dvaras.^[5]

Iki 1960 m. statant Kauno HE prie Vaišvydavos prijungta dalis Pakalniškių kaimo.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XX a. tarpukaris	Aukštosios Panemunės valsčius
1983 m.	Panemunės rajonas
2000–	Panemunės seniūnija

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1888 m. ir 1923 m.
1888 m.[6]	1923 m.sur.[7]
188	125

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. „Žemėlapis koordinatėmis 54.85 ir 24.03“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-12.
3. „Kauno miesto savivaldybė Panemunės seniūnija“. kaunas.lt. 2015-03-24. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-24. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
4. Kauno rajono kryžiai - Kauno marių užlietiems kaimams atminti Vaišvydavoje.^{[neveikianti nuoroda]} Krsvbiblioteka.lt (tikrinta 2022-05-07).
5. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius. – Vilnius, „Mokslas“, 1981. // psl. 69
6. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

Nuorodos

• Bendruomenės svetainė Archyvuota kopija 2013-04-27 iš Wayback Machine projekto.