From Wikipedia, the free encyclopedia
The Libertines – anglų roko grupė iš Londono, susiformavusi 1997 m.[1] Ją įkūrė ir didžiąją dalį kūrybos atliko Carl Barât ir Pete Doherty, grupės vokalistai bei gitaristai. Į pagrindinę sudėtį taip pat įėjo bosistas John Hassall bei būgnininkas Gary Powell. Grupė buvo garažinio roko atgimimo judėjimo dalis ir išpopuliarino šį žanrą visoje Jungtinėje Karalystėje.[2]
| The Libertines | |
 „The Libertines“ koncerto metu, 2014 m. Iš kairės į dešinę: John Squire, Mani, Ian Brown, Reni | |
| Biografija | |
|---|---|
| Kilmė | Londonas, Anglija, Jungtinė Karalystė |
| Žanrai |
|
| Aktyvumo metai | |
| Įrašų kompanija |
|
| Susijusi veikla |
|
| Svetainė | thelibertines |
| Nariai | |
| Carl Barât Pete Doherty John Hassall Gary Powell | |
| Buvę nariai | |
| Johnny Borrell Paul Dufour | |
Nors iš pradžių „The Libertines“ ir nesulaukė didelės komercinės sėkmės, o taip pat ir turėjo vidinių problemų dėl Doherty narkotikų vartojimo bei konfliktų tarp Barât ir Doherty[3], ilgainiui jie įgijo pripažinimą[4]. Sėkmę temdė, o galiausiai ir grupės iširimą nulėmė vidiniai konfliktai. Nors The Libertines nariai sukūrė naujas grupes, kurios įgijo skirtingo lygio komercinį ir kritikų pripažinimą.
2010 m. rugpjūtį „The Libertines“ atsikūrė sugroti keletą koncertų, susilaukusių labai teigiamų atsiliepimų tiek iš fanų, tiek iš muzikos kritikų.[5] 2014 m. balandį, grupė paskelbė apie dar vieną atsikūrimą koncertui Londono Haid parke.[6] Tų pačių metų lapkritį jie pasirašė kontraktą su „Virgin EMI Records“ įrašų kompanija, o 2015 m. rugsėjį išleido sugrįžimo albumą „Anthems for Doomed Youth“.[7] 2024 m. duomenimis, grupė yra išleidusi keturis studijinius albumus, iš kurių naujausiasis, „All Quiet on the Eastern Esplanade“, išleistas 2024 m. balandį.[8]
The Libertines įkūrėjai Carl Barât ir Pete Doherty susitiko Carl studijuojant dramą Brunel universitete, Uksbridže. Carl dalinosi butą Ričmonde su Amy-Jo Doherty, vyresniąja Pete seserimi. Carl ir Pete santykiai vystėsi neigiama kryptimi tol, kol duetas suvokė savo kolektyvinio darbo kūrybinį potencialą ir atrado ryšį per bendrą aistrą muzikos kūrimui[9]. Prasimokęs dvejus metus, Barât metė dramą, Pete išėjo iš savo anglų literatūros kurso Queen Mary koledže po metų studijų, ir jie kartu apsigyveno bute Camden Road gatvėje. Duetas suformavo grupę kartu su kaimynu Steve Bedlow, paprastai vadinamu Scarborough Steve, ir pasivadino The Strand. Vėliau grupės pavadinimas buvo pakeistas į The Libertines pagal Markizo de Sado knygą „Lust of the Libertines“ (pavadinimas „The Albion“ taip pat buvo svarstytas, tačiau jį atmetė). Dėka Bedlow, Pete ir Carl sutiko John Hassall ir Johnny Borrell, Hassall tapo grupės bosistu. Tuo metu grupė dar neturėjo pastovaus būgnininko, tačiau rengė koncertus, nemažai jų vyko Doherty ir Barât bute.
Per kelias savaites The Libertines išsinuomojo Odessa studiją su tikslu įrašyti tris dainas, padedami Gwyn Mathias (kuris anksčiau dirbo su The Sex Pistols). Grupei nusivylus turėjusiu groti būgnininku, Mathias per trumpą laiką prikalbino Paul Dufour, kuris, būdamas 54-ių metų amžiaus, buvo gerokai vyresnis už kitus narius. Nepaisant amžiaus skirtumų, Dufour grupė paliko pakankamai didelį įspūdį, kad prie jos prisijungtų, ir jie pradėjo įrašinėti bei groti koncertuose kartu. Roger Morton, NME žurnalistas, įvertino The Libertines potencialą jiems grojant Islingtone, ir su draugu pasisiūlė tapti grupės vadybininkais. Nepaisydami kito pasiūlymo, kurį pateikė patyręs muzikos industrijos žaidėjas John Waller, grupės nariai nusprendė naudotis Mortono paslaugomis. Morton darbą metė po šešių nesėkmingų mėnesių.
2000-ųjų kovo mėnesį The Libertines susipažino su Banny Poostchi, Warner Chappel muzikos leidybos įmonės teisininke. Nusprendusi, kad grupė perspektyvi, Banny tapo jų vadybininke. Jie įrašė „Legs 11“, jų geriausių 8-ių dainų rinkinį (kuris vėliau tapo populiariu įrašu tarp fanų). Tačiau iki tų metų gruodžio mėnesio grupė vis dar neturėjo kontrakto, ir Dufour, Hassall bei Pootschi bei The Libertines keliai išsiskyrė [10]. Panašaus stiliaus muziką grojančios grupės The Strokes sėkmė privertė Pootschi permąstyti savo sprendimą. Ji sukūrė planą (pavadintą „Planu A“), pagal kurį grupė turėjo pasirašyti kontraktą su Rough Trade per šešis mėnesius. Tuo laikotarpiu jie įrašė daug dainų, kurios vėliau pasirodė pirmajame albume. Johnny Borrell tapo grupės bosistu, o Gary Powell būgnininku. 2001-ųjų spalio 1-ąją jie surengė pasirodymą Rough Trade atstovui James Endeacott. Jo parama lėmė, kad gruodžio 11-ą dieną The Libertines gavo progą pagroti Rough Trade valdžiai – Geoff Travis ir Jeanette Lee. Grupei buvo pasiūlytas kontraktas, kuris turėjo būti pasirašytas gruodžio 21-ąją.
Iki pilnos sudėties trūko bosisto (Borrell išėjo, kad galėtų formuoti savo grupę Razorlight), tad Hassall galiausiai sugrįžo. Jis buvo įspėtas, kad turės likti antrame plane, nes grupės branduolį sudarys Doherty ir Barât partnerystė. Doherty ir Barât kartu išsinuomojo naują būtą Teesdale gatvėje ir pavadino jį „The Albion Rooms“ (Albiono Kambariais). Vėliau šios patalpos tapo daugelio nelegalių grupės koncertų vieta.
Pastovi grupės sudėtis leido The Libertines daugiau groti gyvai, jie „apšildė“ tokias grupes kaip The Strokes ir The Vines[11]. Jų vardas tapo gerai žinomas muzikos spaudoje, ypač jais susidomėjo NME (žurnalas dėmesio grupei negailėjo ir tolimesnės jų karjeros metu).
Pirmasis įrašytas singlas buvo dvigubas, iš What A Waster ir I Get Along sudarytas A-side, prie kurio dirbo buvęs Suede gitaristas Bernard Butler. Jis buvo išleistas birželio 3-ią dieną, bet spauda nerodė didelio entuziazmo, o radijo stotys nenorėjo jo groti dėl didelio kiekio nešvankybių. Cenzūruota versija BBC Radio 1 didžėjų Mark ir Lard buvo išrinkta savaitės singlu. The Libertines savo singlo pasirodymo savaitę atsidūrė ant NME viršelio, įrašas pasiekė 37-ą vietą Didžiosios Britanijos singlų tope.
Pirmąjį albumą įrašė ir prodiusavo Mick Jones, buvęs The Clash narys[12]. Albumas, pavadintas Up the Bracket, buvo įrašytas RAK studijoje, St John's Wood, o miksavimas atliktas Whitfield studijoje. Tuo metu grupė stengėsi koncertuoti tiek, kiek įmanoma (vien 2002-aisiais virš šimto koncertų), apšildė tokius atlikėjus kaip Sex Pistols ir Morrissey.
Antrasis singlas Up The Bracket buvo išleistas rugsėjo 30-ąją ir topuose pasiekė 29-ą vietą. Neilgai trukus buvo išleistas debiutinis studijinis albumas Up The Bracket (spalio 21-ą dieną), kuris topuose pasiekė 35-ą vietą. The Libertines buvo pripažinti geriausia nauja grupe tų metų NME apdovanojimuose, o Barât išsikėlė iš Albion Rooms.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
