Solenoidas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Solenoidas – tokia cilindrinė ritė, kurios ilgis yra daug didesnis už skersmenį. Solenoidas dažniausiai būna sudarytas iš aplink metalinę šerdį tankiai apvyniotos izoliuotos vielos. Šerdis naudojama solenoido induktyvumui padidinti.
Kaip ir paprastos ritės atveju, solenoidu tekant elektros srovei, kuriamas magnetinis laukas. Jo induktyvumą galima apskaičiuoti remiantis Ampero arba Bio-Savaro dėsniais.
Solenoido sąvoką 1820 m. įvedė André-Marie Ampère'as, kuris 1823 m. sukūrė terminą solenoidas[1]