From Wikipedia, the free encyclopedia
Santa Kruso provincija (isp. Provincia de Santa Cruz) – provincija Argentinos pietuose, Patagonijoje. Šiaurėje ribojasi su Čiubuto provincija, vakaruose – su Čile. Rytuose skalauja Atlanto vandenynas. Pietuose Magelano sąsiauris skiria nuo Ugnies Žemės provincijos. Administracinis centras – Rio Galjegosas.
| Santa Krusas Provincia de Santa Cruz | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
.png) | |||||||
| Valstybė |  Argentina | ||||||
| Administracinis centras | Rio Galjegosas | ||||||
| Departamentų skaičius | 7 | ||||||
| Gyventojų | 356 600[1] | ||||||
| Plotas | 243 943 km² | ||||||
| Tankumas | 1,46 žm./km² | ||||||
 Vikiteka | Santa KrusasVikiteka | ||||||
.jpeg)
.jpg)
Iki ispanų kolonizacijos regione gyveno indėnai teuelčai. 1520 m. Santa Kruso pakrante plaukė Ferdinando Magelano ekspedicija. Po 15 metų Martinas de Alkasaba ištyrinėjo Galjegoso upės baseino teritoriją. XVI a. Patagonijos pakrantėse piratavo britų piratai (jų tarpe Frensis Dreikas). XVIII a. Santa Kruse įsikūrė kelios jėzuitų misijos. 1776 m. įkūrus La Platos vicekaralystę, jai priskirta ir Patagonija. 1780 m. įkurta Nueva Colonia gyvenvietė. 1825–1834 m. provinciją tyrinėjo įvairios ekspedicijos, jų tarpe Čarlzo Darvino. 1878 m. įkurta Patagonijos teritorija su sostine Viedmoje, bet po 6 metų ji suskilo į smulkesnes provincijas. Taip susidarė Santa Kruso provincija. Pirmąja jos sostine tapo Santa Kruso miestas, bet 1901 m. administracija perkelta į Rio Galjegosą. XX a. pr. į labai retai gyvenamą provinciją padidėjo imigracija: atvyko ispanai, vokiečiai, britai, slavai. I pasaulinio karo metais suklestėjo vilnos pramonė. Išplitus anarchistinėms idėjoms prasidėjo darbininkų streikai, pasibaigę kruvinais susirėmimais. 1957 m. patvirtintas Santa Kruso provincijos statusas.
Didžiąją Santa Kruso provincijos dalį užima Patagonijos plokščiakalnis, išraižytas upių slėnių. Vietomis iškyla atskiri masyvai, siekiantys 1300 m aukštį arba įsiterpia įdubos. San Chuliano įduboje yra žemiausia Amerikos vieta – Karbono lagūna („Anglies Lagūna“, -105 m žemiau jūros lygio). Vakariniu pakraščiu driekiasi snieguoti Patagonijos Andai. Jų viršūnes dengia ledo kupolai, o slėniais leidžiasi kalnų ledynai (Perito Moreno, Upsalos, Spegacinio ir kt.). Nors aukščiausia provincijos vieta – San Lorenso k. (3706 m), tačiau kur kas garsesnės viršūnės yra Ficrojus (3405 m) ir Sero Torė (3133 m). Vandenyno pakrantė raižyta, skardinga, su bangų išgremžtais klifais.
Klimatas vidutinių platumų; šaltas ir sausas. Vyrauja antarktinės oro masės. Būdingi stiprūs, žvarbūs vėjai. Vasarą temperatūra svyruoja apie 13 °C, o žiemą siekia vos 3 °C, tačiau gali nukristi (ypač kalnuose) net iki -25 °C. Didžiojoje provincijos dalyje sausa – iškrenta mažiau nei 200 mm kritulių per metus. Tik Andų pašlaitėse susilaiko drėgnos masės, todėl ten metinis kritulių kiekis gali pasiekti 800 mm. Žiemą neretai sninga.
Nors Santa Kruso provincijoje sausa, upių tinklas pakankamai tankus, kadangi jas maitina tirpstantys Andų ledynų vandenys. Dauguma didžiųjų upių teka rytų kryptimi: Deseadas, Santa Krusas, Galjegosas, Koigas, Čikas, Pinturas. Kalnuose daugybė ledyninių ežerų: Buenos Airės, Viedma, Archentinas, Kardjelis, Puejredonas, Belgranas, San Martinas.
Patagonijos plokščiakalnis padengtas sausomis, skurdžiomis stepėmis. Kalnuose, kur klimtas švelnesnis, auga bukų ir spygliuočių (Nothofagus pumilio, Nothofagus dombeyi, Nothofagus antarctica, Drimys winteri, Abies) miškai.
Svarbiausia Santa Kruso provincijos ūkio šaka – naudingų iškasenų gavyba. Piko Trunkado, Kanjadon Seko ir Sero Redondo telkiniuose per metus išgaunama 4,5 mln. m³ naftos ir 3 mln. m³ gamtinių dujų. Rio Turbijo telkinyje kasmet iškasama apie 1 mln. m³ akmens anglies. Kituose telkiniuose eksploatuojamas auksas, molis, gipsas, druska. Santa Krusas garsėja avių auginimu. Iš čia esančių apie 7 mln. avių gaunama vilna ir mėsa eksportuojama daugiausia į užsienį. Taip pat veisiami galvijai, kiaulės, arkliai. Svarbi ūkio šaka – žvejyba. Šaltuose antarktiniuose vandenyse žvejojamos menkės, krevetės, kalmarai. Didžioji dalis produkcijos užšaldoma ir eksportuojama.
Dėl skurdžių dirvožemių žemės ūkis išvystytas silpnai. Kalnuose nedideliais kiekiais kertama mediena.
Nors provincijos gamtinės salygos rūsčios, tačiau kraštovaizdžiai įspūdingi. Todėl Santa Kruse išvystytas turizmas. Svarbiausiai provincijos ir vienas svarbiausių šalies turistinių objektų – Ledynų nacionalinis parkas. Čia turistai stebi įspūdingus kalnų kraštovaizdžius, ežerus, ledynus, stulbinančias ledynų griūtis. Prei El Čalteno gyvenvietės iškilę Sero Torės ir Ficrojaus kalnai, kuriuose populiarus alpinizmas, žygiai. Kalnuose taip pat yra Fransisko P. Moreno nacionalinis parkas, kuriame yra Kueva de las Manos – urvas, išmargintas priešistorinių laikų piešiniais. Kalnuose taip pat galima užsiimti sportine žūkle, plaukiojimu kalnų upėmis, žygiais.
Vandenyno pakrantėje galima aplantkyti Rio Galjegoso miestą, Suakmenėjusio miško (Bosques Petrificados) gamtos paminklą, Karbono lagūbos įdubą. Yra neseniai įkurtas Monte Leono nacionalinis parkas.
Santa Kruse gyvena virš 300 tūkst. gyventojų. Dauguma jų neipaniškos kilmės: vokiečiai, slavai, britai. Provincija gyvenama labai retai. Dauguma gyventojų susitelkę pakraščiuose: vandenyno pakrantėje ir Andų priekalnėse. Centrinė dalis gyvenama rečiausiai.
Didžiausi miestai (2010 m.):[2]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
