From Wikipedia, the free encyclopedia
Sakalininkystė – medžioklė su plėšriaisiais paukščiais. Sakalininkai paprastai medžioklės metu pasitelkia sakalus, vanagus, kai kada erelius, suopius.[1]
Teigiama, kad sakalininkystė praktikuota dar senovės laikais, ir ši praktika nepriklausomai susiformavo keliuose Eurazijos regionuose. Aptikta XIII a. pr. m. e. datuojamų hetitų sukurtų stelų, vaizduojančių medžioklę sakalais.[1] Tokios medžioklės vaizdai aptinkami ir VIII a. pr. m. e. asirų bareljefe Chorsabade. Panašiu metu Džou dinastijos Kinijos šaltiniai mini sakalininkystę Mongolijos stepėje. Vėliau, IV a., graikų šaltiniai mini šią praktiką tarp trakų[2].
Per pirmuosius penkis mūsų eros šimtmečius sakalininkystė jau buvo paplitusi Eurazijoje nuo Japonijos iki Europos. Išplitimui labai pasitarnavo Tiurkų gentys, ją išplatinusios po visą Eurazijos stepę, sarmatai ir gotai, atnešę ją į Europą, ir semitai, išplatinę Arabijos pusiasalyje.[3] Europiečiai (keliautojai, pirkliai, kryžininkai) su sakalininkyste susipažino Artimuosiuose Rytuose. Grįždami jie parsigabeno sakalų, be to, su jais Europon atvyko ir sakalininkų.[1]
Tarp VII ir XVII a. sakalininkystė buvo labai mėgstama tradicija Europoje, pietvakarių Azijoje, Didžiojoje Stepėje, Japonijoje. Daugumoje šalių tai buvo iš esmės diduomenės užsiėmimas, nes reikalavo daug laiko, lėšų ir vietos. Todėl tai buvo ir statuso simbolis. Tiesa, nomadiškose visuomenėse (Eurazijos stepėje, tarp bedinų) medžioklė su sakalais buvo naudojama išgyvenimui, kaip svarbus būdas gauti mėsos[4].
XVIII a. išpopuliarėjus šaunamiesiems ginklams, sakalininkystė ėmė menkti. JK ji atsigavo XX a. pradžioje kaip sporto forma, perduota į JAV[5]. Tuo metu kūrėsi svarbiausi sakalininkystės klubai.
Medžioklė su sakalais: gyvasis žmonijos paveldas | |
---|---|
Nematerialusis pasaulio paveldas | |
Vieta | 2010: Jungtiniai Arabų Emyratai, Belgija, Čekija, Prancūzija, Pietų Korėja, Mongolija, Marokas, Kataras, Saudo Arabija, Ispanija, Sirija 2012: Austrija, Vengrija 2016: Vokietija, Italija, Kazachstanas, Pakistanas, Portugalija 2021: Kroatija, Airija, Kirgizija, Nyderlandai, Lenkija, Slovakija |
Regionas** | ENA, APA, ARB |
Įrašas | 2010-2021 |
Nuorodos | |
Nuoroda | |
Vikiteka: | SakalininkystėVikiteka |
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. |
Tūkstantmečių istoriją turinti medžioklės su sakalais tradicija daugybėje pasaulio šalių yra išsaugota iki mūsų dienų. Ji perduodama per įvairias sakalininkų bendruomenes, klubus, šeimos tradicijas. Dėl to UNESCO 2010 m. atkreipė dėmesį į tai, 11 šalių įregistruodama sakalininkystę kaip namaterialųjį pasaulio paveldą. Vėliau šalių sąrašas buvo pildomas. Po paskutinio papildymo 2021 m., sąraše yra 24 valstybės[6].
UNESCO vertina šią tradiciją kaip socialinę ir laisvalakio praktiką, kuri suteikia galimybę žmonėms leisti laiką gamtoje, kurti tamprius ryšius tarp žmonių ir paukščių, apsaugoti sakalus. Nors sakalininkystės tradicijos ir kontekstai pasaulyje yra labai skirtingi, viso pasaulio sakalininkai dalijasi bendra vertybių sistema, sakalų veisimo, treniravimo, priežiūros, gydymo patirtimis.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.