From Wikipedia, the free encyclopedia
Paprastasis stepinis vieversys (Melanocorypha calandra) – žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio, vieversinių (Alaudidae) šeimos rūšis.
Melanocorypha calandra | ||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Paprastasis stepinis vieversys | ||||||||||||||
Apsaugos būklė | ||||||||||||||
Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||
Melanocorypha calandra Linnaeus, 1766 | ||||||||||||||
Sinonimai | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Paplitimas | ||||||||||||||
Paprastųjų stepinių vieversių paplitimo arealas pasaulyje:
|
Savaime paplitę šiltesnio bei sausesnio klimato kraštuose – apie Viduržemio jūros regioną (Iberijos, Apeninų, Balkanų pusiasaliuose, šiaurinės Afrikos kraštuose arčiau jūros), pietryčių Ukrainoje, Mažojoje Azijoje, Irane, pietvakarinėje Rusijoje. Ryčiausia populiacija Kazachstano pietvakariuose, Turkmėnijoje, Uzbekijoje, šiaurės vakarų Afganistane, Tadžikijoje, Kirgizijoje. Migracijų metu nors ir labai retai, bet užklysta ir į tolimesnius nuo šio arealo kraštus – yra užfiksuotas ir gerokai šiauriau nutolusiuose nuo Alpių kalnų Europos kraštuose. Stebėti Estijoje, Suomijoje, Švedijoje, Lenkijoje.
Šie paukščiai peri ir žiemoja stepėse. Žiemą buriuojasi į didesnius būrius.
Pirmą kartą Lietuvoje oficialiai užfiksuotas 2015 m. sausio 30 d.[2] Šį paukštį nufotografavo gamtos fotografas Marius Čepulis. Pirmą kartą matydamas šį paukštį, bet jo neidentifikavęs, nuotraukas persiuntė ornitologams Vytautui Jusiui ir Mariui Karlonui, kurie ir patvirtino rūšį. Dviem dienomis anksčiau, sausio 28 d., toje pačioje Panevėžio rajono savivaldybės vietoje prie Panevėžio–Krekenavos kelio paprastąjį stepinį vieversį stebėjo kitas Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) narys – Žygimantas Mileris, kuris taip pat nufotografavo šį paukštį.[3]
Į Lietuvą užklysta atsitiktinai, labai retai ir joje neperi. Arčiausiai nutolusi nuo Lietuvos perinti populiacija gyvena vidurio Ukrainos stepėse.
Viršutinis plunksnų apdaras (sparnai, nugarėlė) – margai, pilkšvai rudas, papilvė balsva. Ant subrendusių paukščių kaklo priekyje ir šonuose ryški juodų plunksnelių dėmė. Tarp kitų Lietuvoje aptiktų vieversinių šeimos rūšių tai didžiausia rūšis, jo kūnas 17,5–20 centimetrų ilgio, tai yra maždaug varnėno dydžio paukštis.
Savo lizdus suka ant žemės, į kuriuos deda 4–5 kiaušinius. Minta vabzdžiais ir sėklomis.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.