From Wikipedia, the free encyclopedia
PZL.46 Sum (liet. šamas) – prieš Antrąjį pasaulinį karą Lenkijos įmonėje PZL (lenk. Państwowe Zakłady Lotnicze) šios šalies karinėms oro pajėgoms sukurtas lengvasis bombonešis, įsakymas dėl kurio serijinės gamybos pradžios buvo pasirašytas 1939 m. pavasarį. Iki karo veiksmų pradžios buvo spėta pagaminti tik du egzempliorius ir dar keletas lėktuvų buvo įvairiose surinkimo stadijose.[1] Prasidėjus karo veiksmams vienas toks lėktuvas buvo priverstinai nutupdytas Lietuvoje ir internuotas.
| PZL.46 Sum | |
 | |
| Tipas | Lengvasis bombonešis |
|---|---|
| Gamintojas | PZL - Państwowe Zakłady Lotnicze |
| Kūrėjas | Stanisław Prauss |
| Gamybos metai | 1939 |
| Pirmas skrydis | 1938 |
| Baigtas naudoti | 1940 |
| Pagrindiniai naudotojai |  Siły Powietrzne .svg){kind=small} Военновъздушни сили |
| Pagaminta vnt. | 2 |
| Variantai | PZL.46 Sum A PZL.46 Sum B |
Konstruktorius Stanislavas Prausas (lenk. Stanisław Prauss) lengvajį bombonešį, skirtą pakeisti savo paties konstrukcijos lengvąjį bombonešį ir žvalgybinį lėktuvą PZL.23 Karaś, pradėjo kurti 1936 m. Naujojo orlaivio elementų, tokių kaip dviguba uodega ir įtraukiama apatinė šaulio gondola, bandymui 1936 m. buvo sukurtas ir išbandytas vienintelis modifikuotas PZL.23, gavęs indeksą PZL.42.
Pirmojo PZL.46 prototipo statiniai bandymai buvo baigti 1938 m. rugpjūtį[2] (kituose šaltiniuose – spalį)[3] ir rudens pabagoje lėktuvas pakilo pirmam skrydžiui. Nors ir turėjo nemažai bendrumo su PZL 23, jis buvo gerokai aptakesnis, jo sparnai buvo siauresnio profilio. Projekte buvo numatyta įtraukiama važiuoklė, tačiau kadangi tokia nebuvo gaminama Lenkijoje, buvo sumontuota fiksuota važiuoklė. 1938 m, lapkričio-gruodžio mėn. šis prototipas buvo demonstruojamas 16-ajame Paryžiaus aviacijos salone. 1939 m. buvo išbandytas antrasis, šiek tiek modifikuotas (PZL.46/II) ir neginkluotas prototipas.[4]
Bandymai parodė PZL 46 pranašumus prieš PZL 23. Pagrindiniai trūkumai buvo susiję su apatinės šaulio gondolos išleidimo ir įtraukimo mechanizmu. Ankstesniame modelyje PZL 23 ši gondola su bombarduotojo ir šaulio darbo vietomis buvo fiksuota. Ši konstrukcija buvo retai kada taikoma kituose to meto lėktuvuose, o jos efektyvumas buvo abejotinas, nes ji neigiamai veikė tiek lėktuvo aerodinaminius rodiklius, tiek ir keliamąją galią.
1939 m. kovo mėn. buvo nurodyta pradėti PZL.46 serijinę gamybą. Lenkijos KOP užsakė 160 šių orlaivių, gavusių indeksą PZL.46A. Pirmasis lėktuvas turėjo būti pagamintas tų pačių metų rudenį ir pristatytas užsakovui 1940 m. pradžioje. Iki Vokietijos invazijos gamintojas spėjo pradėti tik keleto serijinių lėktuvų gamybą.
1939 m. vasarą buvo pradėta trečiojo prototipo gamyba. Tai turėjo būti eksportinis variantas, gavęs indeksą PZL.46B. Varomas Prancūzijoje pagamintu varikliu Gnome-Rhône 14N21, jis buvo pirmasis iš bandomosios 12 orlaivių partijos, užsakytos Bulgarijos KOP.
S. Prusas PZL 46 pagrindu taip projektavo mažesnį orlaivį, turėjusį kodinį pavadinimą „Łosoś“ (lenk. lašiša). Tai turėjo būti dvivietis pikiruojantis bombonešis su įtraukiama važiuokle be apatinės gondolos, varomas 1 600 AG (1 200 kW) galios V-12 tipo varikliu Hispano-Suiza 12Z.
PZL 46 – tradicinės konstrukcijos pilnai metalinis žemasparnis monoplanas su dviguba uodega. Fiuzeliažas – ovalinio skerspjūvio pusiau monokokas. Įgulą sudarė trys lakūnai: pilotas, stebėtojas/bombarduotojas ir šaulys. Bent jau antrajame egzemplioriuje buvo suporuotas valdymas – vairalazdė buvo įrengta ir žvalgo kabinoje.[5] Bombarduotojo darbo vieta buvo įrengta apatinėje gondoloje. Gondola galėjo būti įtraukiama horizontaliam skrydžiui ir nuleidžiama pagerinant matomumą oro mūšio metu. Važiuoklė – fiksuota, su aerodinaminiais gaubtais. Variklis – radialinis, įmonėje „PZL“ gaminta licencinė 840 AG galios „Bristol Pegasus XXB" kopija (lenl. PZL Pegaz), dengta NACA stiliaus aerodinaminiu žiedu. Propeleris – trimentis metalinis, keičiamo žingsnio „Hamilton Standard“ lenkiška licencinė kopija.[6] 750 l talpos kuro bakai buvo montuojami centrinėje sparnų sekcijoje.
1936 m. patvirtintas Lenkijos kariuomenės keturių metų vystymo planas numatė užduotį 1941 m. suformuoti 14 eskadrilių, ginkluotų lengvaisiais bombonešiais (šiam vaidmeniui buvo pasirinkti PZL 46), po 10 lėktuvų kiekvienoje ir 100% rezervo.[4] Iki karo veiksmų pradžios pavyko surinkti du lėktuvus ir beveik baigti trečiojo jų, turėjusio tapti skraidančia laborotorija, surinkimą.
Prasidėjus Antrajam Pasauliniam karui pirmojo PZL 46 prototipo dėl važiuoklės avarijos nepavyko išskraidinti iš Varšuvos. 1939 m. rugsėjo 5 d. antrasis prototipas buvo evakuotas iš Varšuvos į Lenkijos pajėgų vis dar kontroliuotą Lvivą. Rugsėjo 17 d. jis buvo perskraidintas į Bukareštą, kur buvo internuotas. Rugsėjo 26 d. apsimesdamas, kad lėktuvą perskraidina į IAR gamyklą Brašove, Lenkijos KOP pilotas Riesas (Riess) ir dar trys lakūnai (vienas jų – vėliau rezultatyviausiu lenkų asu Antrajame pasauliniame kare tapęs V. Urbanovičius (lenk. Witold Urbanowicz) jį nuskraidino į apsiaustą Varšuvą. Dėl apšaudymo nepavykus nusileisti Okenčės (lenk. Okęcie) aerodrome lėktuvas nusileido Mokotovo (lenk. Mokotow) aerodrome.[5][7] Šios operacijos tikslas buvo perduoti Lenkijos kariuomenės vyriausiojo vado E. Rydz-Šmigly (lenk. Edward Rydz-Śmigły) nurodymus Varšuvos garnizono vadui J. Romeliui (lenk. Juliusz Rómmel).[8][9]
Po naktinio remonto keturi[5] (J. Dovydaičio teigimu – penki[10]) lenkų karininkai (inžinierius Riess, pilotai W. Urbanowicz, W. Hadziewicz, valdininkas kapralas I. Radzimiński) šiuo lėktuvu išskrido iš Varšuvos ir netoli Marijampolės buvo perimti dviejų Lietuvos Karo aviacijos naikintuvų D-501 bei buvo priversti nusileisti Kauno aerodrome.[5] Lietuvoje šie lenkų kariškiai susitvarkė dokumentus ir per Švediją išvyko į Angliją,[5] kur buvo formuojami lenkų daliniai kovai prieš hitlerinę Vokietiją. Lėktuvas buvo internuotas ir Kaune sulaukė sovietinės okupacijos. Po 1940 m. rugpjūčio mėn. sovietai atliko keletą bandomųjų skrydžių šiuo lėktuvu, tačiau tolimesnių veikmų nesiėmė.[4] Lėktuvas Kaune sulaukė vokiečių invazijos; Liuftvafės pareigūnai, greičiausiai neidentifikavę, lėktuvą atidavė į metalo laužą.[4]
| Rodiklis | Sum A | Sum B | ||
|---|---|---|---|---|
| Įgula | 3 (pilotas, šaulys, šturmanas-radistas) | |||
| Ilgis | 10,5 m | |||
| Sparno | mojis | 14,6 m | ||
| plotas | 27 m² | |||
| Aukštis | 3,3 m | |||
| Svoris | tuščio | 1995 kg | ||
| kilimo | 3550 kg | |||
| Jėgainė | tipas | vienas vienaeilis radialinis, 9 cilindrų vidaus degimo variklis | ||
| modelis | PZL-Bristol Pegasus XXB | Gnome-Rhône 14N-21 | ||
| galia | 918 AG (685 kW) | 1030 AG (768 kW) | ||
| Propeleris | trimentis metalinis keičiamo žingsnio „Hamilton/PZL“ | |||
| Greitis | maksimalus | jūros lygyje | 350 km/h (190 mazgų) | 370 km/h (200 mazgų) |
| 3600 m aukštyje | 425 km/h (229 mazgai) | |||
| 4700 m aukštyje | 470 km/h (250 mazgų) | |||
| smukos | 110 km/h (59 mazgai) | |||
| kilimo | 6 m/s | |||
| Skrydžio | nuotolis | 1300 km (700 jūrmylių) | 1100 km (594 jūrmylės) | |
| lubos | 7700 m | 8600 m | ||
| Sparno apkrova | 131,1 kg/m² | |||
| Galios ir masės santykis | 0,196 kW/kg | |||
| Ginkluotė | 8 kulkosvaidžiai | 2 x 7,92 mm kalibro FK wz.36 fiksuoti nosyje, sinchronizuoti su propeleriu
2 x 7,92 mm kalibro FK wz.36 fiksuoti sparnuose 2 x 7,92 mm kalibro KM wz.37 galiniame viršutiniame šaulio lizde 2 x 7,92 mm kalibro KM wz.37 apatinėje gondoloje |
Neginkluotas | |
| bombos | 600 kg fiuzeliaže ir ant išorinių laikiklių po sparnais | |||
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
