Onuškis (Rokiškis)

Onuškis – kaimas Rokiškio rajono savivaldybėje, 7 km į šiaurės vakarus nuo Juodupės, šalia Lietuvos ir Latvijos valstybės sienos. Seniūnaitijos centras. Stovi Onuškio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1908 m.) ir kulto pastatų ansamblis, Onuškio dvaras, veikia biblioteka, kultūros namai (nuo 1958 m.) su etnografijos muziejumi (nuo 1979 m.), medicinos punktas.

Onuškis
[[Vaizdas:Onuškio mokykla (Rokiškis).JPG|{{#if:275px|270px]] Buvusi mokykla
Onuškis
56.127°š. pl. 25.530°r. ilg. / 56.127; 25.530 (Onuškis)
Apskritis	Panevėžio apskritis
Savivaldybė	Rokiškio rajono savivaldybė
Seniūnija	Juodupės seniūnija
Gyventojų (2021)	176
Vikiteka	Onuškis (Rokiškis)
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Õnuškis Kilmininkas: Õnuškio Naudininkas: Õnuškiui Galininkas: Õnuškį Įnagininkas: Õnuškiu Vietininkas: Õnuškyje

Į pietus nuo kaimo tyvuliuoja du Onuškio tvenkiniai, į šiaurę – Ablaino ežeras. Į vakarus nuo Onuškio yra Degesynės durpynas, į šiaurę − Alksnių, į šiaurės vakarus − Užubalių, į pietryčius − Sidabrinės ir Bryzgių piliakalniai. Į kaimą veda kelias  3601  Rokiškis–Juodupė–Onuškis–Ilzenbergas .

Geležinis obeliskas senosiose kapinėse

Etimologija

Vietovės vardas išgyveno ne vieną pasikeitimą. Iš pradžių tai buvo Hanuso dvaras, vėliau Hanušiškiai, Onuškė, XX a. tarpukariu minimas kaip Oniškis, o vėliau nusistovėjo Onuškis.^[2] Kaip ir Trakų rajono miestelis Onuškis, tai tikriausiai asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo asmenvardžio Onusas (vienas iš vardo Jonas fonetinių variantų).^[3]

Istorija

Vietovė žinoma nuo 1499 m. Onuškio dvaras minimas jau 1522 m. Nuo XVII a. minimas Onuškio miestelis. XVIII a. jis perstatytas klasicizmo stiliumi. 1674 m. pastatyta mūrinė bažnyčia. 1774 m. pastatyta dabartinė, iki šių dienų išlikusi, medinė bažnyčia. 2023 m. pradėjus bažnyčią restauruoti, po tinko sluoksniu rasti unikalūs, vieninteliai Lietuvoje, ant medžio ištapyti piešiniai.

1863 m. įkurta pradžios mokykla. XIX a. Onuškis minimas kaip Zarasų apskrities miestelis ir dvaras.^[4][5]

Per II pasaulinį karą Onuškio apylinkėse veikė tarybinių partizanų Žemaitės junginys.^[6] Pokariu miestelis tapo kaimu. 1954 m. įkurta biblioteka.

2008 m. birželio 9 d. už 1 km nuo Onuškio užsidegė durpynas. Dėl sauso ir vėjuoto oro gaisrui artinantis prie gyvenvietės, taip pat dėl tankių dūmų iš Onuškio buvo evakuota apie 200 gyventojų. Vėliau jie sugrąžinti į savus namus.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a.	Čedasų valsčius	Zarasų apskritis
–1950 m.	Juodupės valsčius	Rokiškio apskritis
1950–1963 m.	Onuškio apylinkės centras	Rokiškio rajonas
1963–1995 m.		Juodupės apylinkė
1995–	Juodupės seniūnija	Rokiškio rajono savivaldybė

Gyventojai

1923 m. Onuškio miestelyje gyveno 294, dvare – 160, kaime – 87 žmonės.

Demografinė raida tarp 1897 m. ir 2021 m.
1897 m.sur.	1902 m.[7]	1923 m.sur.[8]	1959 m.sur.[9]	1970 m.sur.[10]	1979 m.sur.[11]	1980 m.[12]
617	356	384	194	253	280	280
1986 m.[13]	1989 m.sur.[14]	2001 m.sur.[15]	2011 m.sur.[16]	2021 m.sur.[17]	-	-
399	350	286	225	176	-	-

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Bronius Deksnys. Senasis Onuškis, 400 metų vadintas Hanušiškiais.
3. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 149–150
4. Hanuszyszki (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 31 psl. (lenk.)
5. Hanuszyszki (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 552 psl. (lenk.)
6. Onuškis (Rokiškis). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
7. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
9. Onuškis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 716 psl.
10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
12. Onuškis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 328 psl.
13. Onuškis 2. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 243
14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
15. Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

• Onuškis. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 197 psl.