Neravai

Neravai – kaimas Druskininkų savivaldybėje, dešiniajame Nemuno krante, prie kelio iš Druskininkų į Viečiūnus. Neravų seniūnaitija. Faktiškai Druskininkų priemiestis. Yra biblioteka,^[2] veikia parduotuvė.

Kitos reikšmės – Neravai (reikšmės).

Neravai
[[Vaizdas:Neravų kapinės 2016 (2).JPG|{{#if:300|270px]] Memorialiniai paminklai Neravų senosiose kapinėse
Neravai
54.036°š. pl. 24.025°r. ilg. / 54.036; 24.025 (Neravai)
Apskritis	Alytaus apskritis
Savivaldybė	Druskininkų savivaldybė
Seniūnija	Viečiūnų seniūnija
Gyventojų (2021)	1 124
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Nerãvai Kilmininkas: Nerãvų Naudininkas: Nerãvams Galininkas: Neravùs Įnagininkas: Nerãvais Vietininkas: Nerãvuose
Istoriniai pavadinimai	lenk. Nerowo

Etimologija

Vietovardis galbūt pravardinis, sietinas su nẽravoti 'pašiepti, juoktis iš ko; erzinti', nãravas 'užsispyrimas, nirtulys; kaprizas, aikštis; mokėjimas patogiai prisitaikyti (dirbant), kad būtų spartu, lengva', naravùs 'atsargus, patyręs, įgudęs'.^[3]

Istorija

Neravų kaimo ir Veselovo dvaro 1865–1903 m. planas

Neravų kaimo 1913 m. planas

Neravai rašytiniuose šaltiniuose yra minimi nuo 1604 m.^[4] Kaimas gatvinis, susiformavęs Valakų reformos metu.

XIX a. kartografinėje medžiagoje šiaurinėje kaimo žemių dalyje minimas Veselovo dvaras. XIX a. pab. įėjo į Trakų apskrities Merkinės valsčių, buvo Veselovo dvaro valda ir kaimiškosios apylinkės centras. ~1866 m. buvo 19 ūkių, kuriuose gyveno 176 žmonės (175 katalikai ir 1 stačiatikis).^[5]

Nuo 1920 m. iki 1939 m. rugsėjo 17 d. Neravai priklausė Lenkijai, nuo 1939 m. rugsėjo pabaigos – Baltarusijai, 1940 m. lapkričio 25 d. grąžinti Lietuvai. 1928–1935 kaime veikė „Ryto“ draugijos pradinė mokykla. 1930 m. kaimas išskirstytas vienkiemiais.^[6]

Nuo 1925 m. kaimas buvo Druskininkų valsčiaus Neravų seniūnijos, o 1940–1941 m. ir nuo 1944 m. iki 1954 m. gegužės 25 d. – Neravų apylinkės administracinis centras. LTSR metais Neravai buvo daržininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1973 m. įkurta biblioteka.

2000 m. iš Varėnos rajono kaimas perduotas Druskininkų savivaldybei.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2021 m.
1905 m.[7]	1959 m.sur.[8]	1970 m.sur.[9]	1979 m.sur.[10]	1986 m.[11]	1989 m.sur.[12]
343	600	875	1 555	1 497	1 890
2001 m.sur.[13]	2011 m.sur.[14]	2014 m.[4]	2021 m.sur.[15]	-	-
782	965	1 205	1 124	-	-

Žymūs žmonės

Gimė:

• Antanas Kalpokas (1901–?), karys savanoris, 1919–1921 m. Nepriklausomybės kovų dalyvis, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalio kavalierius (1928 m.).^[16]
• Juozas Kalpokas (1918–1946), pedagogas, Dainavos apygardos partizanų ryšininkas, pogrindinės organizacijos narys, 1946 m. vasario 13 d. suimtas Viečiūnų mokykloje ir nužudytas NKVD Druskininkų valsčiaus poskyryje.
• Danutė Kvietkevičiūtė (1939–2023), dailininkė tekstilininkė.

Neravų miško pušys

Kultūros paveldas

• Neravų senosios kapinės (XVI–XVIII a.)
• Namas (Gojaus g. 10), kuriame gimė, gyveno ir dirbo pedagogas, lietuvybės puoselėtojas, rezistentas Juozas Kalpokas (1918–1948).

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. http://www.info.lt/imones/Nerav%C5%B3-biblioteka/2039466
3. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
4. „Druskininkų savivaldybė - Istorija“. druskininkai.lt. 2014-06-25. Suarchyvuotas originalas 2015-07-03. Nuoroda tikrinta 2016-04-23.
5. Nerowo. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 956 psl. (lenk.)
6. Neravai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
7. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
8. Neravai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 684 psl.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
11. Neravai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 204
12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
13. Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
16. Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai (1918–1922). – Versme.lt

Nuorodos

• Versmė. Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai (1918–1922)
• Paminklai. Druskininkų savivaldybė, Neravų kaimas. – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras