Mielkiemis

Mielkiemis arba Kalininas (vok. Mehlkehmen, nuo 1938 m. birželio 2 d. Birkenmühle, nuo 1945 m. rus. Мелькемен, nuo 1946 m. rus. Калинино, Nesterovo rajonas, Kaliningrado sritis) – Mažosios Lietuvos gyvenvietė Kaliningrado srities rytinėje dalyje, Nesterovo rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Čistyjė Prudų kaimo gyvenvietės kaimas ^[1][2][3] 9 km į vakarus nuo Vištyčio ežero ir 9 km į rytus nuo Tolminkiemio, Pisos upės pakrantėje.

Mielkiemis Kalininas vok. Mehlkehmen rus. Калинино
Fermų griuvėsiai Mielkiemyje
Mielkiemis Kalininas 54°26′43″š. pl. 22°34′20″r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Nesterovo rajonas
Įkūrimo data	1539 m. (paminėtas)
Pašto kodas	238024
Tel. kodas	+7 401 44
Tinklalapis	www.admnesterov.ru

Istorija

Nadruvos žemės kaimo pavadinimas lietuviškos kilmės.^[4] Pirmą kartą paminėtas 1539 m. Mylkeym, 1564 m. – Milkiem. 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Stalupėnų apskrities kaimas.^[5]

1692 m. įkurta evangelikų liuteronų parapija, 1705 m. (ar 1706 m.) pastatyta bažnyčia, po 1945 m. paversta sandėliu, nuniokota. Nuo XIX a. Mielkiemyje veikė pradinė mokykla.

XIX a. pradžioje gyveno 299, 1939 m. – 1076 žmonės. XIX a. pabaigoje per Mielkiemį nutiestas geležinkelis Tolminkiemis–Žydkiemis. Bažnytkaimyje veikė viešbutis, 4 užeigos namai su krautuvėmis, kepykla, taupomoji kasa, odos dirbinių krautuvė, 2 kalvės, malūnas, spirito varykla, kirpykla, dirbo gydytojas, vaistininkas. 1937 m. prijungti Mažieji Lenkmeškiai (nuo 1938 m. Kleinbirkenmühle) ir Mėsėdai. Po 1945 m. Mielkiemis nuniokotas. 1946–2008 m. Kalinino apylinkės (Калининский cовет) centras.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1818–1945 m.	Stalupėnų apskritis	Gumbinės apygarda
1945–1946 m.	Rytų Prūsija	TSRS
1947–2008 m.	Kalinino apylinkė Nesterovo rajonas	Kaliningrado sritis
nuo 2008 m.	Čistyjė Prudų kaimo gyvenvietė Nesterovo municipalinis rajonas	Kaliningrado sritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1885 m. ir 1939 m.
1885 m.	1905 m.	1910 m.[6]	1933 m.[7]	1939 m.
711	647	670	842	1 076

Lietuviai

Daug Mielkiemio lietuvininkų mirė per 1709–1711 m. didijį marą ir badą. Iki 1736 m. apsigyveno vokiečių kolonistų; XIX a. lietuvininkai ėmė vokietėti: 1848 m. iš 5486 parapijiečių lietuviškai kalbančių užrašyta 1050 (19,1 %), 1870 m. – 500 (7,8 %), 1897 m. – 54 (0,9 %).

Čia kunigavo lietuviškus pamokslus sakę lietuvių raštijos darbuotojai: 1692–1708 m. Jonas Berentas, 1711–1717 m. G. F. Pušys, 1718 m. – 1725 m. Jurgis Adomas Meisneris, 1736–1753 m. Petras Gotlibas Milkus, 1753–1755 m. T. G. Milkus (Mielcke), 1776–1788 m. Danielius Frydrichas Milkus. Pamaldos lietuvių kalba laikytos keturis kartus per metus, po 1921 m. jų atsisakyta.^[8]

Apylinkė

Kalinino apylinkės teritorijoje buvo šios gyvenvietės:^[9][10]

Dabartinis pavadinimas	Rusiškai	Vokiškai	Lietuviškai	Buvusių kaimų koordinatės
Andrejevka	Андреевка	Klein Schwentischken, nuo 1938 m. Kleinschanzenort	Šventiškės	54°25′00″ š. pl. 22°31′00″ r. ilg.
Borovikovas	Боровиково	Szinkuhnen, nuo 1938 m. Schenkenhagen	Šinkūnai
Gončiarovka	Гончаровка	Girnischken, nuo 1938 m. Lichtentann	Girniškės	54°27′00″ š. pl. 22°37′00″ r. ilg.
Iljinka	Ильинка	Gut Disselwethen, nuo 1938 m. Disselberg	Disvietai	54°29′00″ š. pl. 22°32′00″ r. ilg.
Iljinskojė	Ильинское	Gut Kassuben	Košūbai
Jakovlevka	Яковлевка	Pellkawen, nuo 1936 m. Pellkauen, nuo 1938 m.	Pelkaviai	54°22′00″ š. pl. 22°40′00″ r. ilg.
Jemeljanovka	Емельяновка	Groß Schackummen, nuo 1938 m. Gut Groß Eichkamp	Šakumai
Lesistojė	Лесистое	Nassawen	Nesavai
Majakas	Маяк	Dobaue	Dobava	54°22′00″ š. pl. 22°43′00″ r. ilg.
Malo Zadorožnojė	Мало-Задорожное	Germingkehmen, nuo 1938 m. Germingen	Germinkiemis	54°27′00″ š. pl. 22°32′00″ r. ilg.
Prioziornojė	Приозёрное	Groß Kallweitschen, nuo 1938 m. Kornberg	Kalvaičiai	54°27′00″ š. pl. 22°41′00″ r. ilg.
Pugačiovas	Пугачёво	Groß Schwentischken, nuo 1938 m. Schanzenort	Šventiškiai
Repinas	Репино	Egglenischken, nuo 1938 m. Tannenmühl	Egleniškiai	54°28′00″ š. pl. 22°33′00″ r. ilg.
Rybinas	Рыбино	Wyszupönen, nuo 1938 m. Kaltensee	Vyžupėnai	54°25′00″ š. pl. 22°41′00″ r. ilg.
Šachtnojė	Шахтное	Groß Grigalischken, nuo 1938 m. Ellerbach	Grigališkiai	54°27′00″ š. pl. 22°38′00″ r. ilg.
Uvarovas	Уварово	Ribbenischken, nuo 1938 m. Ribbenau	Ribiniškiai
Voikovas	Войково	Krajutkehmen, nuo 1938 m. Dürrfelde	Krajutkiemis	54°25′00″ š. pl. 22°38′00″ r. ilg.
Zadorožnojė	Задорожное	Girnuhnen, nuo 1938 m. Rehbusch	Girniūnai
Zarečnojė	Заречное	Groß Lengmeschken, nuo 1938 m. Lengen	Lenkmeškiai	54°31′00″ š. pl. 22°34′00″ r. ilg.
Zaslonovas	Заслоново	Szittkehmen, nuo 1938 m. Wehrkirchen	Žydkiemis
Znamenka	Знаменка	Leegen	Lėgiai

Žinomi žmonės

• Petras Gotlybas Milkus (apie 1692–1753 m.), pastorius, pirmasis išvertė Bibliją į lietuvių kalbą.

Šaltiniai

1. Паспорт муниципального образования „Чистопрудненское сельское поселение“
2. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
3. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Archyvuota kopija 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
4. Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии / Л. Палмайтис; Европейский институт рассеянных этнических меньшинств. – Б. м.: Б.и., 2003. c. 23 Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
5. Mielkiemis GenWiki
6. Stalupėnų apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
7. Stalupėnų apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.
8. Albertas Juška, Martynas Purvinas. Mielkiemis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 48 psl.
9. Tradicinis lietuviškų Kaliningrado (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d.
10. Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937

Nuorodos

• Bažnyčios nuotraukos
• Kalininas bankgorodov.ru