Maskvos CSKA (oficialiai Профессиональный Баскетбольный Клуб – ПБК ЦСКА Москва), paraidžiui Centrinis armijos sporto klubas – Rusijos ir Sovietų Sąjungos krepšinio komanda, įkurta kaip armijos klubas, į kurį buvo kviečiami SSRS kariuomenėje tarnaujantys talentingi krepšininkai. Iširus Sovietų Sąjungai pavadinimas išliko nepasikeitęs.

Maskvos CSKA
Maskvos CSKA
Maskvos CSKA
LygosVTB lyga
Įkurta1923 m.
ArenaCSKA universali sporto halė
(Talpa: 5500)
Megasport Arena
(Talpa: 13 344)
VietaMaskva, Rusija
Komandos spalvosraudona ir mėlyna
         
PrezidentasRusija Andrejus Vatutinas
Svetainėcskabasket.com
Apranga
Namų jersey
Team colours
Namų
Išvykos jersey
Team colours
Išvykos
3 apranga jersey
Team colours
3 apranga

Šioje komandoje yra žaidę geriausi SSRS krepšininkai. Vienintelis lietuvis, rungtyniavęs CSKA sovietiniais laikais, yra Rimas Kurtinaitis.[1] Komandą yra treniravęs treneris Aleksandras Gomelskis.

Istorija

„CSKA“ krepšinio klubas buvo įkurtas 1923 m. balandžio 29 d.[2] Tai buvo viena pajėgiausių Sovietų Sąjungos krepšinio lygos komandų. Laikotarpiu nuo 1945 m. iki 1990 m. klubas pelnė 24 titulus.[3]

XX a. septintajame dešimtmetyje „CSKA“ buvo viena iš dviejų stipriausių Europos taurėje rungtyniaujančių komandų (greta Madrido „Real“). Pirmąjį Eurolygos titulą komanda pelnė 1961 m., po to – 1963 m., 1969 m. ir 1971 m. Viena pajėgiausių Europos komandų „CSKA“ buvo ir visą aštuntąjį dešimtmetį bei pirmoje devintojo dešimtmečio pusėje.[3] 19661988 m. „CSKA“ treniravo Aleksandras Gomelskis, per tą laiką komanda daugiau nei 10 kartų laimėjo Sovietų Sąjungos krepšinio pirmenybes.[4]

Įkūrus Rusijos krepšinio lygą, „CSKA“ nuo 1992 m. iki 2000 m. laimėjo devynis čempionų titulus iš eilės.[3]

1996 m. „CSKA“ pasiekė Eurolygos finalinio ketverto etapą. Tuo tarpu 2001 m. komanda pateko į Suprolygos finalinio ketverto etapą (prie to svariai prisidėjo jaunasis komandos žaidėjas Andrejus Kirilenko). Komandą treniruojant Dušanui Ivkovičiui, 20032005 m. „CSKA“ pateko į tris finalinio ketverto etapus iš eilės.[3]

Treniruojama Ettore Messina, „CSKA“ 2006 m. Prahoje įveikė Tel Avivo „Maccabi“, kuri gynė čempionės titulą, ir pirmąkart per 35 metus tapo Eurolygos čempione. 2008 m. „CSKA“ iškovojo šeštąjį Eurolygos čempionų titulą (finale vėl susitiko su „Maccabi“). Eurolygos finalą „CSKA“ pasiekė ir 2009 m., tačiau, nors ir buvo panaikinusi 23 taškų deficitą, pralaimėjo „Panathinaikos“.[3]

2010 m. „CSKA“ pasiekė finalinio ketverto etapą, o 2012 m. – finalą, tačiau jame nusileido „Olympiacos“ klubui, nors vienu metu pirmavo 19 taškų.[3] 2012 m. birželio 19 d. buvo pranešta, kad vyriausiojo trenerio postą paliko Jonas Kazlauskas (jo treniruojama „CSKA“ laimėjo VTB Vieningosios lygos auksą, o Rusijos finalo serijoje įveikė Maskvos srities „Chimki“ klubą). Vietoj J. Kazlausko komandos treneriu buvo paskirtas jau anksčiau komandą treniravęs Ettore Messina, su juo sudaryta trejų metų sutartis.[5]

2016 m. Berlyne „CSKA“ rezultatu 101:96 įveikė Stambulo „Fenerbahčę“ ir septintą kartą tapo „Eurolygos“ čempione. Nors komanda vienu metu buvo įgijusi 21 taško persvarą, „Fenerbahčė“ rezultatą išlygino ir buvo žaidžiamas pratęsimas.[6]

2019 m. Vitorijoje vykusiame Eurolygos finale „CSKA“ susitiko su Stambulo „Anadolu Efes“, kurią įveikė rezultatu 91:83. Šios rungtynės išsiskyrė tuo, kad „CSKA“ pataikė 14 tritaškių iš 22 (63,6 % taiklumas). Tai antrasis Eurolygos titulas, kurį „CSKA“ iškovojo treniruojama graiko Dimitrio Itudžio.[7]

2021 m. „CSKA“ devintą kartą iš eilės pasiekė Eurolygos finalinio ketverto etapą, taip pagerindama sau pačiai priklausiusį rekordą (2003–2010 m.).[8] 2022 m., prasidėjus karui Ukrainoje, komanda pašalinta iš „Eurolygos“. Jai neleista dalyvauti ir Eurolygos 2022–2023 m. sezone.[9]

Titulai

Treneriai

  • Sovietų Sąjunga Viktoras Grigorjevas (1937–1948)
  • Sovietų Sąjunga Konstantinas Travinas (1948–1952)
  • Sovietų Sąjunga Jevgenijus Aleksejevas (1953–1959, 1960–1966)
  • Sovietų Sąjunga Vasilijus Kolpakovas (1959–1960)
  • Sovietų Sąjunga Armenakas Alačačijanas (1967–1969)
  • Sovietų Sąjunga Aleksandras Gomelskis (1969–1980, 1985–1986)
  • Sovietų Sąjunga Jurijus Selichovas (1980–1981, 1982–1985, 1986–1989)
  • Sovietų Sąjunga Sergejus Belovas (1981–1982, 1989–1990)
  • Sovietų Sąjunga Ivanas Jedeška (1990–1992)
  • Rusija Stanislavas Jeriominas (1992–2000)
  • Rusija Valerijus Tichonenka (2000–2002)
  • Serbija ir Juodkalnija Dušanas Ivkovičius (2002–2005)
  • Italija Etorė Mesina (2005–2009, 2012–2014)
  • Rusija Jevgenijus Pašutinas (2009–2010)
  • Serbija Duško Vujoševičius (2010)
  • Rusija Dmitrijus Šakulinas (2010–2011)
  • Lietuva Jonas Kazlauskas (2011–2012)
  • Graikija Dimitris Itudis (2014–2022)
  • Šiaurės Makedonija Emilis Rajkovičius (2022–)

Lietuviai

Žaidėjai:

Vyr. treneriai:

Vyr. trenerio asistentai:

Išnašos

Wikiwand in your browser!

Seamless Wikipedia browsing. On steroids.

Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.

Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.