Lembas

Lembas – kaimas Šilalės rajono savivaldybėje, 4 km į šiaurę nuo Kvėdarnos, kairiajame Jūros upės krante, piečiau jos ir Aitros santakos. Per kaimą eina  164  Mažeikiai–Plungė–Tauragė . Kaime stovi kryžius penkiems Lembe ir jo apylinkėse žuvusiems partizanams, mūrinė koplytėlė, ji buvo atnaujinta 1937 metais, o pastatyta – XIX–XX a. sandūroje.

Šis straipsnis apie kaimą Šilalės rajone. Apie laivą skaitykite straipsnyje Lembas (laivas).

Lembas
[[Vaizdas:Lembas, koplytėlė.JPG|{{#if:|270px]] Koplytėlė prie sodybos
Lembas
55.595°š. pl. 21.966°r. ilg. / 55.595; 21.966 (Lembas)
Apskritis	Tauragės apskritis
Savivaldybė	Šilalės rajono savivaldybė
Seniūnija	Kvėdarnos seniūnija
Gyventojų (2021)	82
Vikiteka	Lembas
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Lem̃bas Kilmininkas: Lem̃bo Naudininkas: Lem̃bui Galininkas: Lem̃bą Įnagininkas: Lembù Vietininkas: Lembè

Aitroje ties Lembu, arčiau kairiojo jos kranto tįso akmuo Velnio Krasė. Akmuo yra 2 m ilgio 2,4 m pločio ir 1 m aukščio, jo viršuje yra įdubimas. Už 1 km į vakarus nuo Velnio Krasės, jau Rietavo savivaldybėje auga 6 m apimties Lėgų ąžuolas.

Sodyba su darželiu

Istorija

Kaimas minimas nuo 1566 metų, pakartotinai minimas jau Lembo dvaras – 1575 m. teismų aktuose. 1638 m. kaime buvo 15 sodybų.

Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės partizanai.

Sovietmečiu kaimas priklausė „Naujo gyvenimo“ kolūkiui.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[2]	1923 m.sur.[3]	1959 m.sur.[4]	1970 m.sur.[5]	1979 m.sur.[6]	1985 m.[7]
156	235	240	232	124	107
1989 m.sur.[8]	2001 m.sur.[9]	2011 m.sur.[10]	2021 m.sur.[11]	-	-
81	97	86	82	-	-

Žymūs žmonės

• Lembe gimė ir augo kunigas ir kalbininkas Kazimieras Jaunius (1848–1908). Kalbininko gimtoji troba nugriauta 1947 metais, 1956 nugriauta ir klėtis, iki šių dienų išliko tik senesni medžiai ir tvartas. Atgimimo metais klėtis atstatyta, nuo 1990 metų ten veikia memorialinis muziejus (Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus padalinys).

Galerija

• 
  K. Jauniaus gimtosios sodybos tvartas
• 
  K. Jauniaus gimtosios sodybos klėtis
• 
  Šulinys su vandens ratu ir žaislais
• 
  Akmenimis aptvertos senosios kapinės
• 
  Kapinių paminklas

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
4. Lembas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 316 psl.
5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
7. Kazys Misius. Lembas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 506
8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
9. Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.