Lazdynai (Vilnius)

Lazdynai – Vilniaus miesto dalis, esanti į vakarus nuo miesto centro, dešiniajame Neries krante.^[2] Patenka į Lazdynų seniūniją.

Kitos reikšmės – Lazdynai (reikšmės).

Lazdynai
Vietovė prijungta prie miesto XX a.
[[Vaizdas:Lazdynai by Augustas Didzgalvis.jpg|{{#if:280px|270px]] Lazdynų daugiabučiai
Lazdynai
54.676°š. pl. 25.210°r. ilg. / 54.676; 25.210 (Lazdynai)
Apskritis	Vilniaus apskritis
Savivaldybė	Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija	Lazdynų seniūnija
Vikiteka	Lazdynai (Vilnius)
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Lazdýnai Kilmininkas: Lazdýnų Naudininkas: Lazdýnams Galininkas: Lazdýnus Įnagininkas: Lazdýnais Vietininkas: Lazdýnuose
Istoriniai pavadinimai	lenk. Leszczyniaki, rus. Лещиняки

Nuo likusio miesto skiria kalvos, Neries vingiai. Šiaurėje ribojasi su Karoliniškėmis, pietuose–pietvakariuose su Lazdynėliais ir Bukčiais, rytuose Lazdynų tiltu (pastatytas 1969 m.) jungiasi su Vilkpėde, vakaruose Gariūnų tiltas veda link Gariūnų, o šiaurės vakaruose Vilniaus vakarinis aplinkkelis skiria nuo Gudelių ir Girulių miško.

Yra Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė ir Lazdynų poliklinika, Vilniaus Šv. Jono Bosko bažnyčia (past. 1996 m.) parapijos namai ir saleziečių vienuolynas, „Litexpo“ parodų rūmai, dalis Pasakų parko, Lazdynų baseinas, 4 vidurinės, pradinė mokykla, darželis‑mokykla, 9 vaikų lopšeliai‑darželiai, biblioteka, Lazdynų laisvalaikio, Gatvės vaikų centrai, 2 vaikų ir jaunimo klubai – „Klevas“, „Lakštingala“. Stovi skulptūros Darbininkas (1983 m.; skulptorius A. Dimžys), Kanklininkė (1982 m.; skulptorė E. Palčytė‑Kasperavičienė), Rytas (1975 m.; skulptorius G. Karalius), Vėtrungė (1973 m.; skulptorius T. K. Valaitis).^[3] Lazdynų pietuose Neris daro kilpą, yra Bukčių miškas, apleistas Bukčių tiltas, senosios Bukčių kapinės, auga saugoma Mažalapė liepa Lazdynuose.

Geografija

Oslo gatvė

2023 m.

Rajonas išdėstytas kalvotoje vietovėje, palikta nemažai natūralaus miško.

Aptarnauja VVT troleibusai (13, 14, 16, 18) ir autobusai (2G, 7, 20, 21, 22, 29, 49, 54, 55, 59, 68, 69, 116). Pagrindinės stotelės: Lazdynai, Lazdynų ligoninė, Lazdynų seniūnija, Ryto, Erfurto, Akacijų st.

Didžiausios gatvės:

• Laisvės prospektas;
• Oslo gatvė;
• Architektų;
• Erfurto;
• Žėručio;
• Bukčių;
• Lazdynėlių;
• Šiltnamių.

Istorija

Lazdynų kaimas

Archeologo Jono Balčiūno vadovaujama ekspedicija 1987 m. Lazdynų apylinkėse surado 83 pilkapius. Manoma, kad nemažai pilkapių buvo sunaikinta 1986–1988 m., kai buvo tiesiamos aukštos įtampos elektros perdavimo linijos.^[4]

Vietovardis sukurtas išverčiant lenkišką anksčiau čia buvusio kaimo Leszczynnik (Leszczynka, Leszczyniak) pavadinimą, nors lenkiškas pavadinimas savo ruožtu galimai atsiradęs iš kadaise buvusio lietuviško.^[5]

1866 m. Vilniaus apskrities Leščyniakų valstybiniame kaime gyveno 86 gyventojai katalikai.^[6] 1905 m. Riešės valsčiaus Lazdynų (Leščenikų) kaime gyveno 65 žmonės,^[7] 1931 m. – 107.^[8]

Bukčių miške esančiose neveikiančiose senosiose Bukčių kapinėse yra palaidoti žmonės iš buvusio rėžinio Šeškinės, Bukčių (Buktos) ir Lazdynų kaimų.^[9]

Mikrorajono istorija

1974 m. pristatytas, architektai Vytautas Čekanauskas, Vytautas Brėdikis, Vytautas Kazimieras Balčiūnas, Gediminas Valiuškis bei statytojai Algimantas Kleinotas, Vincentas Šileika apdovanoti Lenino premija.^[10] 1985 m. pastatyti paskutinieji, šešiolikos aukštų monolitiniai daugiabučiai.^[11]

Švietimas

• Vilniaus Ąžuolyno progimnazija, Architektų g. 68
• Vilniaus Žėručio pradinė mokykla, Žėručio g. 15
• Vilniaus Sausio 13-osios mokykla, Architektų g. 166
• Vilniaus Minties gimnazija, Erfurto g. 23
• Vilniaus Lazdynų vidurinė mokykla (rusų, lenkų), Žėručio g. 4
• Vilniaus „Versmės“ katalikiškoji gimnazija, Architektų g. 85

Galerija

• Lazdynų vaizdai
• 
  1893 m. Rusijos imperijos žemėlapis su pažymėta dabartinių Lazdynų vietove
• 
  Monolitinis šešiolikos aukštų daugiabutis Lazdynuose
• 
  Lazdynų planas 1980 m.
• 
• 
  Vėtrungė esanti prie Rimi
• 
• 
• 
• 
  Šv. Jono Bosko bažnyčia
• 
  Lazdynų vidurinė mokykla
• 
  Ąžuolyno progimnazija

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. „Žemėlapis koordinatėmis 54.68 ir 25.21“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-13.
3. Lazdynai (Vilnius). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
4. Lazdynai – mūsų namai: leidinys, skirtas Lazdynų mikrorajono 40-mečiui / [sudarytojai Petras Žiupsnys, Alfredas Guščius]. – Vilnius, 2010. – 303, [1] p.: iliustr., portr.
5. Jurkštas, Jonas. Vilniaus vietovardžiai. – Vilnius, 1985, p. 29.
6. Leszczyniaki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 174 psl. (lenk.)
7. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
8. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
9. Lazdynėliai ir Bukčių kapinės. Lazdynų „Ryto“ bendruomenės vaizdo įrašas.
10. A. Tarvydo filmas apie stambiaplokščių namų statybą „Baltojo Vilniaus legenda“ 06:10

• Lazdynai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 496
• Lazdynai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 395 psl.

Nuorodos

• VšĮ Lazdynų poliklinika