Gediminas Karalius

Gediminas Karalius (g. 1942 m. balandžio 27 d. Kaune) – Lietuvos skulptorius.

Gediminas Karalius
Gimė	1942 m. balandžio 27 d. (82 metai) Kaune
Veikla	Lietuvos skulptorius.
Žymūs apdovanojimai
1991 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija

Biografija

1970 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1969–1974 m. dėstė M. K. Čiurlionio meno mokykloje-internate. Nuo 1989 m. – Lietuvos dailės instituto (nuo 1990 m. Vilniaus dailės akademija) dėstytojas, 1989–1991 m. Vaizduojamosios dailės fakulteto dekanas, 1991–1995 m. akademijos prorektorius studijoms, 1996–2000 m. Skulptūros katedros vedėjas, nuo 1995 m. profesorius. Nuo 1994 m. dailininkų grupės „24“ narys.

Kūryba

Kuria dekoratyvines skulptūras („Rytas“, Vilnius, 1975 m., „Skrydis“, Druskininkai, 1977 m., „Polėkis“, Juknaičiai, 1985 m., fontanas Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje 1987 m., „Suolas“, Švarcenau, Austrija, 1993 m., „Legenda / Geležinis vilkas“, Vilnius 1995 m.), paminklus (bolševikų aukoms atminti Vilniuje, 2004 m.), mažąją plastiką („Pantomima“ 1974 m., „Vaisius“ 1975 m., „Šaukštas“ 1977 m., „Nueinanti“ 1979 m.). Sukūrė 50 Lt kolekcines monetas (V. Kudirkos 100-osioms mirties metinėms, 1999 m., K. Semenavičiaus veikalo „Didysis artilerijos menas“ išleidimo 350-osioms metinėms ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 10-mečiui, abi 2000 m.).

Kūryboje naudoja raudonmedį, ąžuolą, bronzą, varį, vienas pirmųjų lietuvių skulptūroje ėmė taikyti polichromiją ir skirtingų medžiagų derinius. Kūriniams būdingas metaforiškumas, transformuoti ir savitai įprasminti natūros vaizdai, raiški kompozicija. Nuo 1970 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Latvijoje 1972 m., 1980 m., Vokietijoje 1983 m., Austrijoje, Švedijoje, Estijoje, visos 1989 m., Lenkijoje 1996 m.). Individualios parodos surengtos Vilniuje 1990 m., 1991 m. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus.^[1]

Įvertinimas

• 1991 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija

Šaltiniai

1. Irena Dobrovolskaitė. Gediminas Karalius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 397 psl.