Kraujo plazma

Kraujo plazma – skystoji kraujo dalis, sudaranti 55 % kraujo tūrio. Gelsvai žalsvos spalvos. Kraujo plazma perneša biologiškai aktyvias medžiagas, medžiagų apykaitos produktus, lemia organizme cirkuliuojančio skysčio tūrio pastovumą, šarmų ir rūgščių pusiausvyrą. Plazmos laboratorinis tyrimas padeda diagnozuoti ligas. Natūralios kraujo plazmos ir jos įvairių komponentų perpilama, kai organizme smarkiai sumažėja cirkuliuojančių skysčių tūris, kai kraujyje sumažėja baltymų, nukraujavus. Perpilant kraujo plazmą ar jos komponentus, donoro ir recipiento kraujo grupės neturi sutapti.

Sudėtis

Plazmą sudaro:

• vanduo 91 %
• baltymai (7-8 %) – lemia kraujo plazmos klampumą atlieka buferinę, imuninę ir pernašos funkcijas. Plazmos baltymai skirstomi į tris frakcijas:
  • albuminus 55 %
  • globulinus 38 %
  • fibrinogeną 7 %
• organinės medžiagos (1,1 %) – suteikia kraujui lipnumą.
• neorganinės medžiagos (0,9 %) – nulemia kraujo plazmos osmosinį slėgį, kuris yra apie 7,9 a

Pastovią plazmos elektrolitų koncentraciją palaiko inkstai. Izotoninis plazmos tirpalas apibūdina osmosiškai aktyvių dalelių visumą, ir jo osmoliariškumas lygus 300 mosmol/l. Ši reikšmė atitinka 7,3 atmosferos osmosinį slėgį, kuris būdingas 0,9 % NaCl tirpalui. Plazmos ir audinių skysčio joninė sudėtis beveik vienoda, tačiau plazmoje yra daugiau baltymų, kuriems kraujagyslių sienelės beveik nepralaidžios.

Daugelis kraujo plazmos baltymų yra gaminami kepenyse. Daugiausia yra albuminų (60 % visų plazmos baltymų) ir globulinų, kurių molekulinė masė daug didesnė nei albuminų. Plazmos baltymai sudaro 25 mmHg koloidų osmosinį slėgį (onkotinį slėgį). Jis yra didesnis nei audinių skysčio, nes stambiamolekuliniai baltymai nepraeina pro kapiliarų endotelį. Sumažėjus plazmos koloidų osmosiniam slėgiui, skystis pereina iš kraujagyslių į audinių (intersticinį) tarpą (atsiranda patinimai, badavimo edema) arba į tuščiavidures kūno ertmes, pvz., kaupiasi pilvo ertmėje (badavimo ascitas).

Cheminė plazmos sudėtis Medžiaga Kiekis Plazmos baltymai 60-80 g/l Gliukozė 4,5-5,5 mmol/l Azotas (esantis ne baltymų sudėtyje) 15-30 mmol/l     Šlapalas 3,5-7,0 mmol/l     Aminorūgštys 3-5 mmol/l     Kreatininas 70-140 μmol/l     Kreatinas 25-70 μmol/l     Šlapimorūgštis 150-400 μmol/l Lipidai (iš viso) 4,5-8,5 g/l     Trigliceridai 0,6-2,4 mmol/l     Cholesterolis (iš viso) 4,0-6,5 mmol/l         Laisvi junginiai 0,25-0,35 mmol/l         Esteriai 0,65-0,75 mmol/l     Fosfolipidai 2,0-3,0 mmol/l      Riebiosios rūgštys 0,3-0,9 mmol/l Organinės rūgštys 4-6 mmol/l     Laktatas 1-2 mmol/l     Piruvatas 0,1-0,2 mmol/l     Citratas 0,1-0,2 mmol/l     Ketoninės medžiagos 0,3-0,5 mmol/l

Elektrolitai Jonai Kiekis Na+ 136-146 mmol/l K+ 3,8-5,2 mmol/l Ca2+ 2,3-2,7 mmol/l Mg2+ 0,8-1,2 mmol/l Cl− 96-106 mmol/l HCO3− 24-28 mmol/l Fosfatas 1,0-1,4 mmol/l

Išskyrimas

Kraujo plazmos preparatas yra paruošiamas centrifuguojant. Šviežio kraujo mėginys, kuris turi antikoagulianto įpilamas į vamzdelį ir šis sukamas centrifugoje tol, kol kraujo ląstelės patenka ant vamzdelio dugno. Tada kraujo plazma yra išskiriama.^[1] Kraujo plazmos tankis ~ 1025 kg/m³ arba 1,025 kg/l.^[2]

Išnašos

1. Maton, Anthea; Jean Hopkins, Charles William McLaughlin, Susan Johnson, Maryanna Quon Warner, David LaHart, Jill D. Wright (1993). Human Biology and Health. Englewood Cliffs, New Jersey, USA: Prentice Hall. ISBN 0-13-981176-1.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
2. The Physics Factbook – Density of Blood

v • a • r

Kraujas

Kraujo plazma | Eritrocitai | Trombocitai | Kraujo grupė | Kaulų čiulpai | Antikūnas | Kraujo ligos
Leukocitai: · Granulocitai: Neutrofilai | Bazofilai | Eozinofilai · Agranulocitai: Limfocitai (B limfocitai, T limfocitai) | Monocitai | Makrofagai
Kraujo donorystė | Kraujo transfuzija