Lipidai – organiniai junginiai, sunkiai arba visai netirpstantys vandenyje. Į jų molekulių sudėtį įeina C, H, O ir P. Skirstomi į šias pagrindines grupes:
Fosfolipidai – sudaryti iš dviejų molekulių riebalų rūgščių, glicerolio, fosfato grupės ir azoto turinčios grupės. Glicerolis, fosfato grupė ir azoto turinti grupė sudaro galvutę, kuri yra hidrofilinė (polinė), o riebalų rūgštys - uodegėlę, kuri yra hidrofobinė (nepolinė).
Steroidai – sudaryti iš keturių susijungusių anglies atomų žiedų, besiskiriančių vienas nuo kito funkcinėmis grupėmis (pvz., testosteronas, cholesterolis). Jų struktūra šiek tiek skiriasi nuo trigliceridų. Steroidų randama augaluose, mėsoje, taip pat - gaminasi žmogaus organizme. Augalai turi truputį steroidų, bet jie nelabai gerai pasisavinami ir manoma, kad jie blokuoja cholesterolio pasisavinimą. Cholesterolis atlieka ląstelių membranų struktūrizavimo vaidmenį, o steroidiniai hormonai perduoda įvairius signalus organizmo viduje, dėl savo hidrofobinės (tirpdami riebaluose, tai yra - ir membranose) prigimties lengvai patekdami į visas ląsteles.
Trigliceridai – gyvūniniai (taukai) ir augaliniai (aliejai) riebalai – sudaryti iš riebalų rūgščių ir glicerolio. Triglicerido būseną kambario temperatūroje lemia riebalų rūgščių ilgis ir jose esančių kartotinių jungčių skaičius: kuo trumpesnė anglies grandinė ir kuo daugiau joje dvigubų jungčių, tuo skystesnis trigliceridas.
Vaškai – sudaryti iš riebalų rūgščių ir alkoholio (pvz., ausų siera, kutikulė); Kambario temperatūroje vaškai yra kieti.
Lipidai
Lipidams būdingas didžiausias iš visų organinių molekulių, sutinkamų organizmuose, vandenilio procentas, todėl riebalai yra naudojami energijos saugojimui.
Lipidus sudaro - C(anglis) , H(vandenilis) , O(deguonis) , ir kai kuriuos iš jų - P(fosforas), N(azotas).
