Albuminas

Albuminas – palyginus nedidelis (molekulinė masė apie 69 000 Da), gerai vandenyje tirpstantis baltymas, turintis didelį neigiamą krūvį. Tai natūralus koloidas.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šį straipsnį gali būti gana sunku suprasti be papildomų informacijos šaltinių. Galite perrašyti dėstomus teiginius plačiau ir suteikiant daugiau konteksto.

Albumino struktūra.

Normaliomis fiziologinėmis sąlygomis albuminas lemia apie 75plazmos KOS. Žmogaus organizme yra apie 310–330 g albumino, kraujyje jo yra 110–130 g, ir jis yra pasiskirstęs tarp tarpląstelinio (intersticinio, audinių skystis) ir kraujo indų (intravaskulinio) kompartmentų.

Apie 2/3 albumino yra audinių skystyje. Albuminas cirkuliuoja tarp intravaskulinio ir intersticinio tarpo ir grįžta limfos keliu. Infuzijoms naudojamas albuminas gaunamas iš žmogaus kraujo plazmos. Neturėtų būti ligų perdavimo rizikos, nes albuminas kaitinamas ir sterilizuojamas ultrafiltruojant. Albumino tirpalai yra monomeriniai, tai reiškia, kad visos molekulės yra vienodo dydžio ir svorio.

Laikoma, kad 5albumino tirpalas yra izotoninis, esant KOS 20 mmHg ir toks jis išlieka intravaskuliniam tarpe, kai kapiliarų membrana nepažeista. 20-25albumino tirpalai yra hiperonkotiniai, nuo jų KOS būna 80-100 mmHg, todėl bendras plazmos kiekis padidėja, nes skystis plūsta iš intersticinio į intravaskulinį tarpą.

Albuminas, žiūrint iš fiziologinio taško, galėtų būti laikomas idealiu natūraliu koloidu. Žmogaus albumino tirpalas, gydant kritiškai sunkius ligonius, naudojamas daugiau kaip 50 metų. Šį baltymą galime aptikti kiaušinio baltyme.