Kalnujai

Kalnujai – kaimas Raseinių rajono savivaldybėje, 6 km į pietus nuo Raseinių, prie autostrados  A1  Vilnius–Kaunas–Klaipėda  ir kelio  146  Raseiniai–Šilinė . Seniūnijos, parapijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Kalnujų Šv. Viktoro bažnyčia. Piliakalnio papėdėje yra hitlerizmo aukų kapinės, čia 1941 m. liepos-lapkričio mėn. vokiečiai sušaudė 1677 žydus. Prie Kalnujų, buvusiame Žieveliškės kaime, M. Davainio-Silvestraičio sodybos vietoje, 1995 m. pastatytas koplytstulpis. Kalnujų miestelyje yra paminklinis akmuo, pastatytas 1989 m. kompozitoriui J. Tallat Kelpšai, kapinėse – antkapinis paminklas jo tėvui Antanui Tallat-Kelpšai, akmuo rašytojui Marcelijui Martinaičiui (pažymėti informacinėje lentoje prie kapinių),^[2] Lietuvos partizanų kapai.

Centras, prie parduotuvės

Kapinės su buvusios bažnyčios liekanomis

Apie kaimą Šilutės rajone žr. Kalnujai (Šilutė)

Kalnujai
[[Vaizdas:Kalnuju baznycia nauja.jpg|{{#if:270px|270px]] Kalnujų Šv. Viktoro bažnyčia
Kalnujai
55.328°š. pl. 23.095°r. ilg. / 55.328; 23.095 (Kalnujai)
Apskritis	Kauno apskritis
Savivaldybė	Raseinių rajono savivaldybė
Seniūnija	Kalnujų seniūnija
Gyventojų (2021)	329
Vikiteka	Kalnujai
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Kalnùjai Kilmininkas: Kalnùjų Naudininkas: Kalnùjams Galininkas: Kalnujùs Įnagininkas: Kalnùjais Vietininkas: Kalnùjuose

Pro kaimą teka Šaltuonos intakas Kalnupis. Yra paštas (LT-60031).

Etimologija

Tikėtina, kad miestelio vardą lėmė tai, jog jis išsidėstęs ant kalno (kalvos). Tai yra nedidelė kalva, pastebima važiuojant ne tik nuo Raseinių, bet ir nuo autostrados.

Istorija

Kaime yra Kalnujų piliakalnis, dar vadinamas Palendrių piliakalniu. Kalnujai minimi XIV a. XVIII a. buvo karališkasis kaimas. Per 1711 m. marą kaimo gyventojai išmirė, 1738 m. gyventojų dar nebuvo. 1818 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, 1944 m. sugriauta. 1946 m. pastatyta Kalnujų Šv. Viktoro bažnyčia.

1853 m. minima parapinė mokykla, 1864 m. uždaryta, 1867 m. atidaryta rusiška pradžios mokykla. 1919 m. įsteigta pradžios mokykla, dab. Kalno vidurinės mokyklos skyrius.

XIX a. Kalnujai – kaimas Raseinių apskrityje.^[3] 1914 m. ir 1944 m. Kalnujai sudegė. 1928 m. atidarytas paštas, 1955 m. biblioteka, medicinos punktas, 1957 m. kultūros namai, Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.^[4] 2020 m. patvirtintas Kalnujų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a.	?	Raseinių apskritis
–1950 m.	Raseinių valsčius
1950–1995 m.	Kalnujų apylinkės centras	Raseinių rajonas
1995–	Kalnujų seniūnijos centras	Raseinių rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1820 m. ir 2021 m.
1820 m.	1902 m.[5]	1923 m.sur.[6]	1959 m.sur.[7]	1970 m.sur.[8]	1979 m.sur.[9]
184	52	255	186	217	335
1985 m.[10]	1989 m.sur.[11]	2001 m.sur.[12]	2011 m.sur.[13]	2021 m.sur.[14]	-
352	432	452	402	329	-

Žymūs žmonės

• Juozas Tallat-Kelpša (1889–1949), kompozitorius, dirigentas, pedagogas, kultūros veikėjas.

Galerija

• 
  Atminimo akmuo kompozitoriaus J. Tallat-Kelpšos sodybvietėje
• 
  Horizontaliame akmenyje – sodybos planas
• 
  Kompozitoriaus tėvo A. Tallat-Kelpšos antkapinis kryžius
• 
  Paplentės akmuo Raudonajai armijai išvaduotojai Kalnujų prieigose (nuplėšta sovietmečio lenta)
• 
  Senosios bažnyčios griuvėsiai iki restauracijos, 2010 m.
• 
  Akcentas prie gatvės – medinė tulpė
• 
  Kaimo gatvė
• 
  Šventoriaus kryžius
• 
  Sudužęs jubiliejinis paminklas ^{[lower-alpha 1]}
• 
  Kultūros centras
• 
  Vieta tarp seniūnijos ir kultūros centro
• 
  Senosios mokyklos namelis

Pastabos

1. Įrašas ant paminklo: „Paminėjimas jubiliejaus 313-1913 Parapijonis“.

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Gimęs Kalnujuose. alioraseiniai.lt/
3. Kołnuje. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 274 psl. (lenk.)
4. Kalnujai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 226 psl.
5. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
7. Kalnujai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 30 psl.
8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
10. Kazys Misius ir kt. Kalnujai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 188
11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
12. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

• Kalnujai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 501 psl.
• Kalnujų istorija ir piliakalnis Archyvuota kopija 2006-06-29 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės
	Sujainiai – 8 km	RASEINIAI – 6 km
			GIRKALNIS – 10 km
	Pašaltuonys III – 4 km Šimkaičiai – 14 km	Griaužai – 11 km Baltraitiškė – 15 km