From Wikipedia, the free encyclopedia
Juozapas Julijonas Senkovskis (lenk. Józef Julian Sękowski, 1800 m. kovo 19 d. – 1858 m. kovo 16 d.) – žymus lietuvių orientalistas, poliglotas, redaktorius, kolekcionierius ir keliautojas.
Juozapas Senkovskis | |
---|---|
Herbas "Prawdzic" | |
Gimė | 1800 m. kovo 19 d. Antagaluonė, Vilniaus apskritis, Rusijos imperija |
Mirė | 1858 m. kovo 4 d. (57 metai) Sankt Peterburgas, Rusija |
Sutuoktinis (-ė) | Marija Rodzevičiuvna, Adelaida Rall-Senkovskaja(1806–1859) |
Veikla | orientalistas, poliglotas, redaktorius, kolekcionierius, keliautojas |
Sritis | arabų kalba, Artimųjų Rytų kultūros |
Organizacijos | Sankt Peterburgo universitetas |
Pareigos | profesorius |
Alma mater | Vilniaus universitetas |
Vikiteka | Juozapas Senkovskis |
Juozapas Julijonas Senkovskis gimė 1800 m. Antagaluonės kaime, netoli Inturkės, senoje Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės bajorų giminėje. Mokėsi Minsko kolegijoje, vėliau Vilniaus universitete, kur klausydamasis J. Lelevelio paskaitų susidomėjo orientalistika. Savarankiškai išmoko daugelį rytų kalbų: arabų, koptų ir panašiai. Dalyvavo Šubravcų veikloje ir rašė straipsnius į jų žurnalą „Grindinio žinios“. 1820–1822 m. išvyko į Artimuosius Rytus, kur aplankė: Egiptą, Siriją, Sudaną (Nubiją) ir Etiopiją.
Grįžęs dirbo Rusijoje vertėju. Taip pat buvo paskelbtas Sankt Peterburgo universiteto arabų kalbos katedros profesoriumi. Savo nuotykius po rytų kraštus aprašė knygoje „Fantastiniai barono Brambeuso klajojimai“, kuri išleista 1833 m.
Dalyvavo įvairių Rusijos žurnalų leidyboje. Pats leido žurnalą „Skaitinių biblioteka“, kuris buvo populiarus to meto Rusijoje (ypač, jos provincijose). Jame buvo skelbiami tekstai išversti iš dvidešimt užsienio kalbų. Taip pat dirbo cenzoriaus pareigose bei inspektavo Vilniaus apygardos mokyklas.
Laikomas pseudomokslinės litvinizmo teorijos autoriumi.[1]
Mirė 1858 m. Sankt Peterburge, Rusijoje, kur ir palaidotas Volkovo kapinių liuteronų dalyje.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.