From Wikipedia, the free encyclopedia
Josef Mengele (1911 m. kovo 16 d. Gunzburge, Vokietijoje – 1979 m. vasario 7 d. Brazilija) – vokiečių SS pareigūnas ir gydytojas Aušvico koncentracijos stovykloje. Mengele buvo žinomas kaip "Mirties angelas". Po karo tapo vienu ieškomiausių nacių karo nusikaltėlių.
 |
Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai. |
 |
Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti. Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan. Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą. |
Josef Mengele gimė 1911 kovo 16 d., Karl ir Walburga Mengele šeimoje Gunzburge, Vokietijoje.
1943-iaisiais, Mengele pakeitė kitą daktarą Aušvico koncentracijos stovykloje. 1943 gegužės 24 d. tapo medicinos pareigūnu Aušvice, čigonų stovykloje. 1944-ųjų rugpjūtį čigonų stovykla likviduota ir visi čigonai nužudyti dujų kamerose.
Per savo 21 mėnesio buvimą Aušvice, Mengele pelnė "Mirties angelo" pravardę dėl savo žiauraus elgesio su kaliniais. Mengele kalinių buvo vadinamas "der weisse Engel" (Baltuoju angelu), nes kai atsistodavo ant platformos peržiūrėti atvykėlių ir nurodydavo, kam į dešinę, o kam į kairę, jo ištiestos baltos rankos ir baltas apsiaustas primindavo baltą angelą. Mengele su kitais SS Aušvico daktarais, atvykus naujiems kaliniams, stovėdavo ant rampos ir sprendė, ką siųsti dirbti ir ką iškart siųsti į dujų kamerą. Pavyzdžiui, prie vaikų bloko buvo nubrėžęs liniją tarp 150 ir 156 centimetrų nuo žemės ir vaikus, kurių galvos nesiekė linijos, iškart siųsdavo į dujų kamerą.
"Jo žvilgsnis tarsi sakydavo "Aš turiu galią", sakė vienas iš likusių gyvų kalinių. Kai buvo pranešta, kad viename bloke pradėjo veistis utėlės, visos 750 moterų iš bloko buvo nužudytos dujų kameroje.
Mengele naudojo Aušvicą kaip galimybę tęsti savo tyrimus paveldimumų srityje, naudojant kalinius bandymams su žmonėmis. Ypač domėjosi identiškais dvyniais; jie būdavo apgyvendinami atskiruose barakuose. Jis taip pat užverbavo žydų pediatrą Berthold Epstein. Kaip daktaras, Epstein siūlė Mengelei tyrinėti galimybes gydyti nuo ligos, pavadintos noma, kuri buvo paplitusi tarp stovyklos vaikų.[1]
Tikslios noma priežastys nežinomos; vaikai sirgo dažniau dėl blogo maitinimo ir silpnesnės imuninės sistemos. Daug kam ši liga pasireiškė po sirgimo kita liga, pvz., tymais ar tuberkulioze.[2] Mengele domėjosi fizinėmis anomalijomis, kurių buvo tarp atvykstančių. Tarp jų buvo žemaūgiai, ypač Ovitz šeima iš Rumunijos – net 7 vaikai iš 10 buvo žemaūgiai.
"Mengele daug savo laiko skyrė žiauriems veiksmams, tarp kurių buvo kūdikių vivisekcija, vyrų ir berniukų kastracija nenaudojant anestetikų, aukštos įtampos elektrošokai moterims tikrinant jų ištvermę. Vieną kartą Mengele sterilizavo grupę lenkų vienuolių su Rentgeno spinduliais, palikdamas baisius nudegimus. "[3]
Tarp Mengele eksperimentų buvo ir bandymas pakeisti akių spalvą leidžiant chemikalus į vaikų akis. Kartą Mengeles asistentas surinko 14 porų čigonų dvynių per vieną naktį. Mengele paguldė juos ant poliruoto marmurinio skrodimo stalo ir užmigdė. Tada įleido chloroformo į jų širdis ir taip juos iškart nužudė. Po to pradėjo skrosti, skrupulingai atkreipdamas dėmesį į kiekvieną kūno dalį.
Aušvice Mengele atliko keletą tyrimų su dvyniais. Po bandymų dvyniai dažniausiai būdavo nužudyti, o jų kūnai išskrosti. Jis vadovavo operacijai, kurioje čigonų vaikai buvo susiūti, kad sukurtų sujungtus dvynius. Operacijos metu, šalinant rankų venas, vaikai buvo užkrėsti ir užkratas sukėlė gangreną.
Mengeles eksperimentų objektų gyvenimo sąlygos ir maitinimas buvo geresni, taip pat kurį laiką jie buvo apsaugoti nuo dujų kamerų.[4]Lankydamas vaikus, jis prisistatydavo kaip "Dėdė Mengele" ir siūlydavo saldainių. Kai kuriais atvejais jis nužudydavo savo bandymų objektus vien tam, kad galėtų tiesiog atlikti skrodimą.[5] Mengele buvo fanatiškas dėl kraujo išsiurbimo iš dvynių, ypač identiškų. Yra žinoma, kad kai kuriais atvejais auka nužudyta būtent taip.
Aušvico kalinys Alex Dekel sakė: "Aš niekada nesutiksiu su faktu, kad Mengele pats tikėjo, jog rimtai dirba. Jis tik rodė savo galią. Mengele atlikdavo sudėtingas operacijas be anestetikų. Kartą mačiau skrandžio operaciją, kurios metu Mengele pašalino dalį skrandžio nenaudodamas jokių anestetikų. Kitą kartą buvo pašalinta širdis, taip pat nenaudojant anestetikų. Tai buvo siaubinga. Mengele buvo daktaras kuris tapo pamišusiu dėl jam suteiktų galių. Niekas jo neklausė: kodėl pacientas mirė? Kodėl jis kentėjo? Tai jis darė prisidengęs mokslo vardu, bet tai buvo tiesiog jo beprotybė.".[6]
Kai SS paliko Aušvico stovyklą 1945 m. sausio 27 d., Mengele buvo perkeltas į Groß Rosen stovyklą Silezijoje, vėl dirbti daktaru. Groß Rosen buvo uždaryta vasarį, kai Raudonoji armija jau buvo arti.[7] Mengele trumpus laikotarpius dirbo kitose stovyklose, gegužės 2 d. prisijungė prie Vermachto medicinos padalinio, vadovaujamo jo kolegos Paveldimumų ir Rasistinės higienos institute, Hans Otto Kahler, Bohemijoje. Padalinys traukėsi į vakarus siekiant išvengti sovietų armijos, tačiau amerikiečiai paėmė juos kaip karo belaisvius. Mengele, registruotas tikru vardu, buvo paleistas 1945 m. birželį su dokumentais, kur jo vardas nurodytas "Fritz Hollmann". Nuo 1945 m. birželio iki 1949 m. gegužės jis dirbo žemės ūkio samdiniu mažame kaime netoli Rosenheim, Bavarija, bendraudamas tik su žmona ir senu draugu Hans Sedlmeier, kuris surengė Mengeles pabėgimą į Argentiną per Insbruką, Sterzingą, Meraną ir Ženevą. Mengele galėjo sulaukti pagalbos iš ODESSA tinklo.[8]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
