From Wikipedia, the free encyclopedia
Ispanijos karalius (isp. Rey de España) – bendras Ispanijos Karalystės valdovų monarchų pavadinimas.
Ispanijos karalius Rey de España | |
Karališkasis herbas | |
Dabartinis Ispanijos karalius Pilypas VI | |
Kreipinys | Jo Didenybė |
---|---|
Pirmtakas | Jonas Karolis I |
Įpėdinis | Eleonora (Astūrijos kunigaikštytė) |
Rezidencija | Madrido karališkieji rūmai |
Svetainė | www.casareal.es |
Ispanijos karalystės valdovų pirmtakais buvo:
Ispanijos karalystė faktiškai susikūrė 1492 m. sausio 2 d., kai Kastilijos ir Leono karaliai Izabelė Katalikė ir Ferdinandas II Katalikas, taip pat ir Aragono karalius, užėmė Grenadą ir užbaigė Rekonkistą. Ferdinando ir Izabelės valdoma Ispanija apėmė visą Iberijos pusiasalį, išskyrus Portugaliją. Jie valdė Balearų, Sicilijos, Sardinijos salas, Neapolio karalystę Apeninų pusiasalyje. K. Kolumbui 1492 m. spalio 12 d. atradus Ameriką, Ispanija iki XVI a. vidurio užėmė ir kolonizavo didesniąją Pietų ir Vidurio Amerikos dalį.[1]
Ferdinandui mirus sostas atiteko jo dukters Joanos ir Pilypo Habsburgo sūnui Karoliui I, kuris ir laikomas pirmuoju vieningos Ispanijos karaliumi.
Paveikslas | Herbas | Vardas | Laikotarpis | Paveikslas | Sutuoktiniai vaikai | Pastabos |
---|---|---|---|---|---|---|
Habsburgai | ||||||
Karolis I | 1516 m. kovo 14 d. – 1556 m. sausio 16 d. | Izabelė (Portugalija) (1526–1539)
|
||||
Pilypas II | 1556 m. sausio 16 d. – 1598 m. rugsėjo 13 d. | Marija Manuelė (Portugalija) (1527–1545)
|
||||
Marija I (Anglija) (1554(1556)–1558) | ||||||
Izabelė de Valua (1559–1568)
| ||||||
Ana (Austrija) (1570–1580)
| ||||||
Pilypas III | 1598 m. rugsėjo 13 d. – 1621 m. kovo 31 d. | Margarita (Austrija, 1584–1611) (1598–1611)
|
||||
Pilypas IV | 1621 m. kovo 31 d. – 1665 m. rugsėjo 17 d. | Elžbieta Burbonė (1621–1644)
|
||||
Marijana (Austrija) (1649–1675)
| ||||||
Karolis II Pamišėlis | 1665 m. rugsėjo 17 d. – 1700 m. lapkričio 1 d. | Marija Luisa (Orleanas) (1679–1689) | ||||
Marija Ana (Palatinas) (1690–1700) | ||||||
Burbonai | ||||||
Pilypas V Anžu | 1700 m. lapkričio 16 d. – 1724 m. sausio 14 d. | Marija Luisa Gabrielė (Savoja) (1701–1714)
|
||||
Elizabeta Farnesė (1714–1724)
| ||||||
Liudvikas I Ispanas | 1724 m. sausio 14 d.-1724 m. rugpjūčio 31 d. | Luisa Elizabeta (Orleanas) (1724) | ||||
Pilypas V Anžu | 1724 m. rugsėjo 6 d.-1746 m. liepos 9 d. | Elizabeta Farnesė (1724–1746)
|
||||
Ferdinandas VI | 1746 m. liepos 9 d.-1759 m. rugpjūčio 10 d. | Barbora (Portugalija) (1746–1758) | ||||
Karolis III Ispanas | 1759 m. rugpjūčio 10 d. – 1788 m. gruodžio 14 d. | Marija Amalija (Saksonija) (1759–1760)
|
||||
Karolis IV | 1788 m. gruodžio 14 d. – 1808 m. kovo 19 d. | Marija Luisa (Farma) (1788–1808)
|
(prancūzų pašalintas iš sosto) | |||
Ferdinandas VII | 1808 m. kovo 19 d.-1808 m. gegužės 6 d. | |||||
Bonapartai | ||||||
Juozapas I | 1808 m. birželio 6 d. – 1813 m. gruodžio 11 d. | Julija Marija (1808–1813)
|
||||
Burbonai | ||||||
Ferdinandas VII | 1813 m. gruodžio 11 d. – 1833 m. rugsėjo 29 d. | Marija Izabelė (Portugalija) (1816–1818)
|
||||
Marija Jozefina (Saksonija) (1819–1829) | ||||||
Marija Kristina (Sicilija) (1829–1833)
| ||||||
Izabelė II | 1833 m. rugsėjo 29 d. – 1868 m. rugsėjo 30 d. | Frankas (Ispanija) (1846–1868)
|
||||
Laikinoji vyriausybė (1868–1870 m.) | ||||||
Savojiečiai | ||||||
Amadėjus I | 1870 m. gruodžio 4 d. – 1873 m. vasario 11 d. | Maria Vittoria del Pozzo della Cisterna (1870–1873)
|
||||
Pirmoji Respublika (1873–1874 m.) | ||||||
Burbonai | ||||||
Alfonsas XII | 1874 m. gruodžio 29 d. – 1885 m. lapkričio 25 d. | Mercedes of Orléans (1878) | ||||
Marija Kristina (Austrija) (1879–1885)
| ||||||
Alfonsas XIII | 1886 m. gegužės 17 d. – 1931 m. balandžio 14 d. | Victoria Eugenie of Battenberg (1906–1931)
|
||||
Antroji Respublika (1931–1939 m.) | ||||||
Generolo F. Franco diktatūra (1939–1975 m.) | ||||||
Burbonai | ||||||
Chuanas Karlosas I | 1975 m. lapkričio 22 d. - 2014 m. birželio 19 d. | Sofija (Ispanija) (1975-2014)
|
||||
Pilypas VI | nuo 2014 m. birželio 19 d. | Letizia (Ispanija) (2014m. iki dabar)
|
||||
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.