Endriejavo valsčius

55.70°š. pl. 21.72°r. ilg. / 55.70; 21.72

Endriejavo valsčius
Laikotarpis: 1861 – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Endriejavas
Rusijos imperija
Kauno gubernija	Raseinių apskritis (1861–1915)
Lietuva
	Kretingos apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas
Ostlandas	Kretingos apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Kretingos apskritis (1944–1947) Klaipėdos apskritis (1947–1950)

Endriejavo valsčius (rus. Андреевская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Endriejavas.

Istorija

Valsčius įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.^[1] 1923 m. buvo 762 ūkiai, 35 gyvenamosios vietovės. 1928 m. Petras Tarasenka valsčiuje aprašė šiuos senovės paminklus: akmens amžiaus radinių Lelėnuose ir Žadeikiuose, senkapių Spraudžiuose ir Žvaginiuose, Bikakalnių Katėse ir Žvaginiuose. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Klaipėdos rajonui (3 apylinkės) ir Rietavo rajonui (4 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		3990	451 kiemas [2]	3 seniūnijos	38
1923 m.[3]	116	4240	948
1932 m.	121	4240		5 seniūnijos [4]
1949-01-01 (išsamiau)	163			7 apylinkės [5]

Vadovai

• Mykolas Dausynas, 1932 m.^[6]

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.[7]	Apylinkė, 1949 m.[8]
Antkoptis	Antkopčio seniūnija	Antkopčio apylinkė
Endriejavas	Andriejavo seniūnija	Endriejavo apylinkė
Kintrimai	-	Kintrimų apylinkė
Pažvelsis	Pažvelsių seniūnija	Pažvelsio apylinkė
Rudgalviai	Rudgalvių seniūnija	Rudgalvių apylinkė
Šlepštikos	Šlepštikų seniūnija	Šlepštikų apylinkė
Žadeikiai	-	Žadeikių apylinkė
Iš viso:	5 seniūnijos	7 apylinkės

Gyvenvietės

1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:

• Ablingos k.
• Antkopčio k.
• Anužių k.
• Auksoros k.
• Daubakių k.
• Dausinų k.
• Endriejavo mstl.
• Kačių k.
• Kapstotų k.
• Kiaulakių k.
• Kintrimų k.
• Klibių k.
• Kukorių k.
• Kukorių plv.
• Laigių k.
• Lelenų k.
• Ližių k.
• Marijonavo k.
• Mikų k.
• Patirių (Vedegėnų) k.
• Pažvelsio k.
• Poežerio plv.
• Rankos k.
• Rudgalvių k.
• Sausių k.
• Stončaičių k.
• Šilienų k.
• Šlepštikų k.
• Tickinų k.
• Toliotų k.
• Viržintų k.
• Žadeikių k.
• Žalakiškės k.
• Žemgulių k.
• Žvaginių k.

1933 m. valsčiuje buvę kaimai:^[9]

• Ablinga
• Antkoptys
• Anužiai
• Aukšoras (Aukšorė)
• Daubakiai
• Dausinai
• Indriejavas
• Kačiai (Katės)
• Kapstatai (Kapstotai)
• Kiaulakiai
• Kintrimai
• Klibiai
• Kukoriai
• Laigiai (Lagė)
• Lelėnai
• Ližiai
• Marijonavas (Pyktiškė)
• Mikai
• Paežerys (Poežerys)
• Patyrys (Vedegėnai)
• Pažvelsys (Pažvelšiai)
• Raukos (Ranka)
• Rudgalviai
• Sausiai
• Stončaičiai
• Šilėnai
• Šlepštikos
• Tickinai
• Toliotai
• Viržintai
• Žadeikiai
• Žalakiškiai (Žalakiškė)
• Žemguliai
• Žvaginiai

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 4240 žmonės:

• Lietuviai - 98,14% (4161);
• Žydai - 1,56% (66);
• Vokiečiai - 0,26% (11);
• Kiti - 0,05% (2).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1887	Pažvelsis	Fortūnatas Bagočius, teisininkas	1951
1894	Stančaičiai	Jurgis Talmantas, kalbininkas, redaktorius	1955
1906	Tickinai	Andrius Ašmantas, kalbininkas	1941
1927	Sausiai	Jonas Dromantas, inžinierius
1945	Mikai	Stasys Bočkus, inžinierius
1947	Anužiai	Alfonsas Laurinavičius, teisininkas
1947	Žvaginiai	Petras Dirgėla, rašytojas

Šaltiniai

1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 595–604 psl.
5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 54
6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 596 psl.
7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 599 psl.
8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 55
9. Endriejavo valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 569 psl.