Dmitrovas

Dmitrovas (rus. Дмитров) – miestas Rusijoje, Maskvos srityje, 65 km į šiaurę nuo Maskvos centro, prie Maskvos kanalo; rajono centras. Pro miestą eina geležinkelis ir plentas Maskva–Dubna, taip pat geležinkelio atšaka į Aleksandrovą. Vystoma frezavimo, medžio apdirbimo staklių, ekskavatorių, gelžbetoninių tiltų konstrukcijų gamyba, siuvimo, trikotažo, kailių (dirbtinių), maisto pramonė, veikia spaustuvė. Yra 1918 m. įkurtas kraštotyros muziejus. Veikia kelių Maskvos universitetų padaliniai, dramos teatras, folkloro ansamblis.

Dmitrovas Дмитров
Dmitrovo prekybos rūmai
Dmitrovas 56°20′0″ š. pl. 37°31′0″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+4)
Valstybė	Rusija
Sritis	Maskvos sritis
Rajonas	Dmitrovo rajonas
Įkūrimo data	1154 m.
Gyventojų (2018)	68 044
Plotas	26 km²
Tankumas (2018)	2 617 žm./km²
Altitudė	160 m
Vikiteka	Dmitrovas
Kirčiavimas	Dmi̇̀trovas

Mieste išlikę daug senosios religinės architektūros: Dievo Motinos Ėmimo į dangų soboras (1533 m.), Šv. Boriso ir Glebo vienuolynas (žinomas nuo 1462 m.), Kazanės Dievo Motinos (1735 m.), Švč. Mergelės Marijos Įvesdinimo (1766 m.) cerkvės.^[1] Gausu kitų XVIII–XX a. pr. visuomeninių ir gyvenamųjų pastatų. Išlikęs XII a. kremlius (pylimo aukštis 15 m).^[2]

Istorija

Dmitrovą Jachromos slėnyje 1154 m. įkūrė Jurijus Dolgorukis, nors slavų gyvenvietės čia būta jau anksčiau. Pavadintas Jurijaus sūnaus Vsevolodo (kuris pakrikštytas Dmitrijumi) garbei. XII a. Dmitrovas jau buvo didelis miestas, o 1280 m. tapo kunigaikštystės sostine. XIII a. nusiaubtas totorių. 1364 m. prijungtas prie Maskvos kunigaikštystės. XVI–XVII a. miestas sumenko, buvo užimtas Jono Sapiegos kariuomenės.

1781 m. tapo apskrities centru, imta plėtoti pramonė, XIX a. miestą pasiekė geležinkelis. XX a. 4-ajame dešimtmetyje šalia miesto iškastas kanalas, pastatytas uostas.

• 
  Miesto gatvė
• 
  Maskvos kanalas ties Dmitrovu
• 
  Šv. Elžbietos cerkvė
• 
  Dmitrovo soboras

Šaltiniai

1. Dmitrovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 136–137