From Wikipedia, the free encyclopedia
Dainius Puišys (g. 1965 m. spalio 19 d. Ukmergėje) – choro dirigentas, dainininkas (baritonas), Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius.
1973–1980 m. Panevėžio vaikų muzikos mokykloje mokėsi skambinti fortepijonu (mokyt. I. Martikonienė). 1980–1984 m. choro dirigavimo mokėsi Panevėžio Jono Švedo pedagoginėje muzikos mokykloje (dėst. G. Viržonienė). 1983 m. respublikinio jaunųjų atlikėjų konkurso Kaune diplomantas. Mokydamasis akompanavo Panevėžio miesto chorams ir vokaliniams ansambliams, mokyklos koncertmeisteris. 1986–1991 m. choro dirigavimą studijavo Lietuvos muzikos akademijoje (prof. A. Jozėno klasė), 1991–1993 m. choro dirigavimo žinias gilino akademijos meno aspirantūroje (vadovas prof. A. Jozėnas). 1991–1995 m. akademijoje studijavo solinį dainavimą (prof. V. Noreikos klasė), 1996–1997 m. studijas tęsė akademijos Dainavimo katedros magistrantūroje (prof. V. Noreikos klasė).
1987–1989 m. Moksleivių rūmų dainų ir šokių ansamblio „Ugnelė“ chormeisteris ir koncertmeisteris. 1990 m. I tarptautinio J. Naujalio dirigentų konkurso Vilniuje laureatas.
Nuo 1992 m. Lietuvos muzikos akademijos Choro dirigavimo katedros asistentas, nuo 1998 m. vyr. asistentas, 1991–1995 m. studentų choro studijos dirigentas – chormeisteris, nuo 1995 m. merginų choro meno vadovas ir dirigentas. Chorą išmokė užsienio ir lietuvių klasikų bei šiuolaikinių kompozitorių kūrinių, rengia koncertus, su juo dalyvavo religinės muzikos festivaliuose ir kompozitorių jubiliejiniuose koncertuose, giedojo bažnyčiose. Merginos parengtos 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventei Vilniuje. 1990–1997 m. D. Puišys Vilniaus savivaldybės kamerinio choro „Jauna muzika“ artistas (solistas). Kaip solistas koncertavo Lietuvoje, taip pat ir užsienyje. 1997 m. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre debiutavo G. Verdi operoje „Traviata" Barono vaidmeniu. Padarė įrašų Lietuvos radijui ir televizijai.[1]
 |
Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai. |
1990 - 1997 m. Vilniaus savivaldybės choro „Jauna muzika“ artistas-solistas (baritonas). Šiuo laikotarpiu kolektyvas laimėjo 15 tarptautinių konkursų, tarp jų Grand Prix Europeo (Varna, Bulgarija, 1993 m.).
1991 - 1995 m. Lietuvos muzikos akademijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Mišraus choro ( meno vadovas prof. P. Gylys) chormeisteris – dirigentas.
1995 - 2005 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Merginų choro meno vadovas ir dirigentas.
2005 - 2018 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Mišraus choro meno vadovas ir dirigentas.
Dalyvavo profesorių E. Ortner (Austrija) ir M. Tranchant (Prancūzija) vadovaujamuose choro muzikos interpretavimo ir dirigavimo meistriškumo kursuose, LMTA choro dirigentų (2009 m.) ir III tarptautiniame J. Naujalio choro dirigentų (2017 m.) konkursuose.
Dalyvavo Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalyje Šiauliuose (2007, 2010, 2015 m.), Kaune (2008, 2012, 2016 m.), Klaipėdoje (2011, 2014 m.) Vilniuje (2009, 2013, 2017 m.), koncertuose, skirtuose kompozitorių J. Haydn 200-osioms mirties, G. Verdi 200- osioms gimimo metinėms (2013), J. Juzeliūno (2006 m.), J. Nabažo (2007 m.), J. Švedo (2008 m.), L. Abariaus (2009, 2014 m.), P. Bekerio (2010 m.), K. Kavecko, K. Griauzdės (2015 m.), A. Jozėno, A. Budriūno (2017 m.) ir kt. jubiliejiniuose vakaruose - koncertuose.
Koncertavo Lietuvos Nacionalinės filharmonijos, Kongresų rūmų didžiojoje ir kamerinėje, LMTA Didžiojoje, Lietuvos valdovų rūmų, Lietuvos taikomosios dailės muziejaus, Kauno filharmonijos, Klaipėdos, Šiaulių „Saulės“ koncertų salėse, Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje, Vilniaus universiteto šv. Jonų, šv. Kazimiero, šv. Teresės, šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų), šv. Kotrynos, šv. Jokūbo Pilypo, Kauno šv. Ksavero (Jėzuitų), Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčiose, Šiaulių šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje ir kt.
D. Puišys dirigavo įvairiuose koncertuose, festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje.
Buvo Baltijos valstybių studentų dainų ir šokių šventės "Gaudeamus" Lietuvos delegacijos chorų meno vadovu ir šventės vyr. dirigentu (Vilnius – 2011 m., Daugpilis (Latvija) – 2014 m., Tartu (Estija) – 2006, 2018 m.), Lietuvos šimtmečio dainų šventės „Vardan tos...“ Archyvuota kopija 2019-08-06 iš Wayback Machine projekto. (Vilnius – 2018 m.) vyr. dirigentu, Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalio Vilniuje (2005, 2009, 2013, 2017 m.) meno vadovu ir vyr. dirigentu.
Dalyvavo per 300 koncertų ir įvairių renginių Lietuvoje bei užsienyje.
Gastroliavo Izraelyje (1994 m.), Japonijoje (1995, 1997 m.), Ispanijoje (1996 m.), Vokietijoje (1998, 1999, 2000, 2010 m.), Latvijoje, Estijoje (2003,2004 m.), Rusijoje (2006, 2009 m), Lenkijoe (2007, 2017 m.).
R. Jakutyte- Biveiniene, R. Mikelaityte - Kašubiene, E. Jurkevičiūte, A. Žvirblyte, V. Vitaite, A. Kisieliūte, L. Krėpštaite, E. Perkumaite, L. Giedraityte, N. Baranauskaite, Z. Ibelgauptu, S. Okruško, R. Zubovu, V. Lukočiumi, P. Jaraminu, A. Anusausku, A. Vizbaru.
V. Survilaite, R. Marcinkute-Lesieur, J. Kazakevičiūte, B. Vasiliausku, G. Kvikliu, V. Pinkevičiumi.
Valstybiniu Vilniaus, M. K. Čiurlionio, Chordos, Art Vio, Lietuvos Nacionaliniu Operos ir baleto, Panevėžio styginių kvartetais, Vilniaus styginių kvintetu „Intermezzo“, „Musica humana“, „Vilniaus arsenalas“, liaudies instrumentų „Vaivora“, P. Jaramino ir T. Leiburo instrumentiniais trio.
„Jauna muzika“, „Vilnius“, „Polifonija“, LMTA merginų ir mišriu, LEU „Ave vita“, „Kamertonas“, „Aukuras“, Vilniaus Arkikatedros Bazilikos jaunimo, Lietuvos žemės ūkio ministerijos mišriu choru „Dobilas“, VU „Pro musica“, „Virgo“, „Gaudeamus“.
Lietuvos nacionaliniu, Lietuvos valstybiniu, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, Kauno , Panevėžio simfoniniais, Lietuvos, šv. Kristoforo, Kauno, Panevėžio, Klaipėdos, Šiaulių kameriniais, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos lengvosios muzikos, Valstybiniu pučiamųjų instrumentų „Trimitas“, Lietuvos kariuomenės garbės sargybos, Šiaulių pučiamųjų orkestrais.
S. Sondeckiu, V. Viržoniu, A. Šulčiu, M. Staškumi, M. Pitrėnu. M. Piečaičiu, M. Äberg (Švedija),
R. Alessandrini (Italija), F. Bernius (Vokietija), D. Katkumi, P. Gyliu, S. Vaičiulioniu, L. V. Lopu, V. Augustinu, A. Vildžiūnu, J. Cechanovičiumi, T. Leiburu, R. Balčiūnu, V. Kapučinsku,
E. Ališausku, U. Vaiginiumi, R. Gelgotiene, V. Lukočiumi, R. Šerveniku, M. Barkausku.
Oratorinis - kantatinis žanras:
A. Bononcini, J. H. Roman, G. F. Händel, J. S. Bach. J. Haydn, W. A. Mozart, G. Rossini, L. van Beethoven, F. Scubert, C. Saint-Saëns, Th. Dubois, G. Puccini, V. Miškinio kūriniai.
Operų ir operečių arijos :
G. F. Händel, W. A. Mozart, G. Rossini, G. Donizetti, G. Verdi, A. Ponchielli, Ch. Gaunod, G. Bizet, R. Wagner, A. Rubinstein, P. Čaikovskij, S. Rachmaninov, E. Kalman, F. Lehar, P. Abraham, R. Frimll ir kt.
Dainos, romansai, vokaliniai ciklai:
F. Schubert, R. Schumann, F. Mendelssohn, J. Brahms, H. Wolf, R. Strauss, G. Mahler, M. Ravel,
F. Poulenc ir kt.
Lietuvių kompozitorių vokaliniai kūriniai:
J. Naujalis, S. Šimkus , A. Kačanauskas, J. Gruodis, J. Strolia, S. Vainiūnas, V. Paltanavičius, V. Budrevičius, V. Klova, B. Gorbulskis, P. Dikčius, V. Barkauskas, V. Laurušas, J. Tamulionis, V. Bartulis, T. Makačinas ir kt.
| LRT | Fondiniai įrašai ~ 10 val.
LRT televizijos ir radijo transliacijų, bei laidų „Bėdų turgus“, „Vakaro autografas“, „Panorama“, „Legendos“, „Toks gyvenimas“, „Ryto allegro“, „Muzikinis pastišas“, „Labas rytas, Lietuva“, „Ryto garsai“, „Kultūros savaitė“, „Muzikinė dėžutė“, „Muzikos popietė“, „Muzikinis vidudienis“ ir kt. įrašai. |
| CD plokštelės | Vilniaus pedagoginio universiteto akademinis choras „Ave Vita“ (2000 m., Bonia),
J. H. Roman kūriniai (2003 m., KB Eklund Musica Verba), „Nerimasties atolai“ (2007 m., Baltic Optical Disc), „Meilės valsas“ (2014 m., Muzikija), „Pasio Domini nostri Jesu Christi Secundum Joannem“ (2014 m. LRT garso įrašų studija). |
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Choro dirigavimo katedroje dėsto dirigavimą, dainavimą.
D. Puišio dirigavimo klasę baigė 40 absolventų (specializuotos studijos – 3, bakalauro studijos – 26, magistro studijos – 13).
Dauguma jų pagal profesiją dirba choro dirigentais, chormeisteriais, choro artistais ar muzikos pedagogais.
Skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose, vedė dirigavimo ir dainavimo interpretacijos meistriškumo seminarus Lietuvoje, parašė straipsnių Lietuvos spaudoje, padarė muzikos kūrinių aranžuočių chorui, pirmininkavo ir dalyvavo įvairių choro dirigentų, chorų, vokalinių ansamblių ir solistų konkursų vertinimo komisijose Lietuvoje ir užsienyje. Iniciavo ir dalyvavo LRT muzikinėse laidose, skirtose prof. A. Jozėno, prof. V. Noreikos kūrybiniams ir gyvenimo jubiliejams, konkursams, festivaliams ir kt. muzikiniams įvykiams, choro meno aktualijoms. Iniciavo ir organizavo LMTA choro dirigentų (2009 m.) bei III tarptautinį J. Naujalio choro dirigentų (2017 m.) konkursus, buvo šių konkursų vertinimo komisijų narys.
D. Puišys yra Lietuvos muzikų sąjungos ir Lietuvos chorų sąjungos narys.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
