Baltoji tuopa
From Wikipedia, the free encyclopedia
From Wikipedia, the free encyclopedia
Baltoji tuopa (Populus alba) – magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, tuopų (Populus) genties medžių rūšis.
| Populus alba |
|---|
 Baltoji tuopa auganti Vienoje |
| Apsaugos būklė |
 Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] |
| Mokslinė klasifikacija |
 Baltųjų tuopų savaiminis paplitimo arealas pasaulyje (Europa, Vakarų Azija, Šiaurės Afrika)
|
| Binomas |
| Populus alba L., 1753 |
| Sinonimai[2] |
|
Dėl sidabriškai baltų lapų ir didingos lajos, laikoma viena iš gražiausių tuopų genties rūšių.
XX a. pabaigoje prasidėjus visuotiniam klimato atšilimui, baltųjų tuopų populiacijos plečiasi šiaurės ir rytų kryptimi.
Pietvakarinis paplitimo arealas yra pietvakarių Europoje prie Atlanto vandenyno pakrančių ir tęsiasi apimdamas visą vidurio, pietų ir pietryčių Europą.
Savaime auga Mažojoje Azijoje, šiaurės Irane, Artimųjų Rytų šiaurinėje dalyje. Rytuose paplitusios visoje Vidurinėje Azijoje, išskyrus jos dykumų regionus.
Taip pat savaiminės vakarinėje Šiaurės Afrikoje, įskaitant Atlaso kalnų regioną ir palei Viduržemio jūrą.
Dažnai auginamos parkuose.
Lietuvoje introdukuotos. Šiaurinis baltųjų tuopų arealas netoli Lietuvos pietinių sienų – tai yra netoli Gardino pietinių priemiesčių (Gudija), o Lenkijoje šiek tiek į pietvakarius, pietus nuo Augustavo miesto. Viena žinomiausių Lietuvoje yra „Pajūrio tuopa“, tai savivaldybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Auga Pajūrio miestelyje, Šilalės rajone. Jos kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje – 655 cm, medžio aukštis apie 40 m. Paskelbta saugoma 2006 m. Panašaus skersmens bei aukščio yra ir Atkočių tuopa Ukmergės rajone.
Mėgsta augti drėgnose vietovėse, šalia upių, ežerų, regionuose, kur karštos vasaros ir šaltos ar švelnios žiemos.
Lapuotis ir lapus metantis medis. Auga greitai. Priklausomai nuo augimo regiono ir augimviečių, užauga 16-27 m, rečiau 35-45 m aukščio. Kamieno skersmuo vidutinio ūgio žmogus krūtinės aukštyje 1,5-3 m. Pietų Čekijos Nosislavo miestelyje 1904 metais augo 36 m aukščio, 3,52 m kamieno skersmens, 11,25 m kamieno apimties ir jai buvo 500 metų amžiaus, nors paprastai jos išgyvena 300-400 metų.
Jų laja plačiai išsikerojusi. Ilgųjų ūglių lapų viršutinė pusė plika, žalia, apatinė – baltais plaukeliais vatota. Senų liemenų žievė suaižėjusi ir patamsėjusi. Kuokeliniai žirginiai 3-7 cm, piesteliniai – 10-12 cm ilgio. Žydi balandžio, rečiau gegužės mėn. Kuokeliniai žirginiai 3-7 cm, piesteliniai – 10-12 cm ilgio. Plinta šaknų atžalomis.
Mediena lengva, minkšta, naudojama celiuliozės pramonėje.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
