From Wikipedia, the free encyclopedia
Alfa skilimas (arba alfa irimas) – radioaktyvaus skilimo tipas, kurio metu atomo branduolys išspinduliuoja alfa dalelę (identišką helio branduoliui, susidedančią iš dviejų protonų ir dviejų neutronų). Visos šios dalelės skrieja palyginus gana vienodu maždaug 15000 km/s greičiu, atitinkančiu apie 5 MeV kinetinę energija (5% šviesos greičio vakuume). Dėl sąlyginai didelės masės, +2 krūvio ir sąlyginai mažo greičio, alfa dalelės su didele tikimybe sąveikauja su kitais atomais ir praranda energiją, todėl net ir ore tenuskrieja kelis centimetrus.
Branduoliniai procesai |
---|
|
Skilimo metu skylančio elemento atominis skaičius sumažėja dviem, o masės skaičius – 4, ir pastarasis virsta kitu cheminiu elementu. Pusėjimo trukmė t½ būna įvairi. Alfa prigimtį 1928 m. išaiškino Georgijus Gamovas.[1]
, t½ = 4,468 x 109 metų.
, t½ = 1,405 x 1010 metų.
, t½ = 24110 metų.
Čia yra alfa dalelė ().
Didžioji dalis (apie 99 %) Žemėje sukuriamo helio yra požeminių mineralų telkinių, prisotintų urano ir torio, alfa skilimo rezultatas.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.