From Wikipedia, the free encyclopedia
Žuvininkų apskritis arba Sembos apskritis (vok. Hauptamt Fischhausen, 1818–1939 m. Kreis Fischhausen, 1939–1945 m. Landkreis Samland) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos administracinis teritorinis vienetas Semboje. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – Karaliaučius, nuo 1933 m. Žuvininkai.
Žuvininkų apskritis Landkreis Fischhausen | ||||
---|---|---|---|---|
| ||||
Apskritis Karaliaučiaus apygardoje (žalia) iki 1905 m. | ||||
Valstybė | Prūsijos karalystė | |||
Apygarda | Karaliaučiaus apygarda | |||
Administracinis centras | Žuvininkai | |||
Valsčius | 15 (1818) | |||
Plotas | 1 064,61 km² |
Apskritis apėmė visą Sembos pusiasalį iki Kuršių marių, rytuose ribojosi su Karaliaučiaus apskritimi. Po 1818 m. apskrityje buvo 15 valsčių: [reikalingas šaltinis] 1900 m. apskrities plotas buvo 1 064,61 km², 1910 m. – 1 064,99 km²; 1900 m. apskrityje buvo 281, 1910 m. – 266 gyvenvietės, 1900 m. buvo 53 063, 1910 m. – 52 464 gyventojai. 1945 m. buvo 191 savivaldybė, du miestai – Žuvininkai (dab. Primorskas) ir Piliava (dab. Baltijskas). 1939 m. apskrityje gyveno 109 256 evangelikai, 3 259 katalikai, 54 judėjai, 818 kiti.
Apskrities istorija | ||||
---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1818 | 15 valsčių: Girmavos valsčius, Medenavos valsčius, Rinavos valsčius, Pabėčių valsčius, Vargių valsčius, Rudavos valsčius, Laptavos valsčius, Kvėdenavos valsčius, Skokių valsčius, Valdavos valsčius, Kaimės valsčius, Tepliuvos valsčius, Labguvos valsčius, Laukiškos valsčius, Vėluvos valsčius. | |||
1825 | ||||
1837 | ||||
1861 | ||||
1890 | 51 867 | |||
1900 | 1 064,61 | 53 063 | ||
1910 | 1 064,99 | 52 464 | ||
1925 | 1 064,99 | 61 448 | ||
1933 | 1 064,99 | 65 002 | ||
1939 | 1 923 | 114 794 | 191 savivaldybė, du miestai |
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.