Šėtos kapinės
From Wikipedia, the free encyclopedia
Šėtos kapinės – kapinės, veikiančios Kėdainių rajone, Šėtoje. Įsikūrusios prie įvažiavimo į miestelį iš vakarų pusės, Kėdainių gatvės pradžioje, šalia kelio 145 Kėdainiai–Šėta–Ukmergė , nuo Obels upelio slėnio pusės apribotos Kapinių gatvele. Į senąją kapinių dalį įeinama pro pagrindinius arkinius vartus iš Kauno g. taku, vedančiu link koplyčios. Kiti, mažieji, vartai įrengti žemiau, prie jų – automobilių stovėjimo aikštelė, atliekų konteineriai.
| Šėtos kapinės | |||
|---|---|---|---|
  Šėtos kapinės |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kėdainių rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Šėtos seniūnija | ||
| Plotas | 2,77 ha | ||
| Naudotas | veikiančios | ||
| Registro Nr. | u.k. 1413 / 33920 / 10961 | ||
Kapinės užima 2,77 ha plotą,[1] kurį sudaro senosios ir naujosios kapinės, besitęsiančios nuo senųjų pietvakarių kryptimi, atskirtos plačiu taku. Už civilinių kapinių ribos perlaidoti II pasaulinio karo sovietų karių palaikai. Čia jiems pastatytas cementinis paminklas.
Šėtos parapijos kapinės atsirado uždraudus laidoti bažnyčių šventoriuose. Joms buvo parinkta pakilesnė ir atokesnė vieta už dabartinių miestelio ribų. Po kurio laiko kapinių centre pastatyta koplyčia. Šėtos parapijos kapinės gyvuoja nuo XIX a. I pusės. Apie 1900 m. klebono Juozo Sakalausko rūpesčiu už parapijiečių surinktas lėšas pastatyta akmeninė tvora, kurios didelė dalis išlikusi ir šiandien. Senojoje dalyje laidojama jau apie 200 ar daugiau metų, naujojoje – nuo 1987-1988 m. Laikui bėgant naujoji dalis buvo užimta kapavietėmis, todėl miestelio kapinėms skirtas 2,17 ha sklypas gretimo Liolių kaimo teritorijoje.
Iki 2005 m. Šėtos parapijos kapinės buvo mažai tyrinėtos. 1994 m. studiją apie kapinių koplyčią pateikė architektė Marija Rupeikienė. Spaudoje aprašyti Šėtos renginiai Atgimimo metais, vykdavę prie kapinėse perlaidotų Lietuvos partizanų paminklo, tremtinių kryžiaus, kankinės Adelės Dirsytės tėvų ir kitų kraštiečių kapų.
Šėtos kapinių koplyčia iškilusi aukščiausioje vietoje kaip dvarininkų Veličkų šeimos mauzoliejus. Pagrindinio fasado sienoje įrašyta statybos data „1824“ liudija, kad šioje vietoje tuomet jau būta kapinių. Koplyčia yra vertingas memorialinis statinys, priskiriamas Lietuvos stačiakampių koplyčių su portikais grupei.
Kitapus tako priešais Veličkų koplyčią išlikęs laidojimo rūsys su atnaujintu dvišlaičiu stogu, anksčiau buvęs mažai prižiūrėtas. Metalinėje lentelėje ant statinio sienos lenkų kalba įrašyta epitafija su 1887 m. mirusios 23 m. amžiaus Elžbietos Martusevičiūtės pavarde. Veličkų koplyčios pašonėje, nuo vartų pusės, stūkso 3,85x4,35 m dydžio mūrinis kolumbariumas[2] su išlikusiomis atminimo lentomis apie XIX a. čia palaidotų dvarininkų Hoppenų šeimos narius: Emiliją Hoppenienę-Drovanovską, Leoną Hoppeną.
Išlikusių seniausių akmens paminklų su kryžiais lenkiški įrašai bei herbiniai ženklai datuojami XIX a. trečiuoju dešimtmečiu. Jų daugiausiai išsidėstę centrinėje kapinių dalyje. Tai Svolkenių (Swolkieniow), Gintautų (Gintowtow) giminių kapavietės. Prie tako link koplyčios akmens paminkle aptinkamas bene seniausias šiose kapinėse lietuviškas įrašas, atspindintis to laiko rašybą:[2] CZIA PALAIDOTI / AMZINĄ ATILSĮ / KAROLUS / POWILONIS / mr. 1861 m am. 70 m. / IR JA ZMONA / ELZBIETA KOLYTAICZE / POWILONIENE / mr. 1859 m. am. 65 m. Kiti užfiksuoti seniausi lietuviški įrašai išlikę ant 1878 m. mirusio Adomo Medžionio paminklo (šalia šiaurinės kapinių tvoros), ant 1897 m. mirusios Onos Klimienės kapo (netoli pietinės tvoros) ir kt.
Seniausi antkapiniai paminklai yra akmeniniai arba marmuriniai, papuošti XIX a. II p. – XX a pr. išlietais ir kalvių darbo originaliais kryžiais. Apie 1979 m. iš Šėtos kapinių į Kėdainių kraštotyros muziejų buvo išvežtas XX a. pr. kryžius su bareljefais, buvęs vietinės reikšmės dailės paminklu, galimai – Vinco Svirskio mokinio Mato Gurskio kūrybos darbas.[2]
Kapinėse stūkso keletas paminklų, pastatytų rusų tautybės asmenims. Žydai turėjo savąsias kapines, kitapus Kapų gatvės, link Obels upelio. Jas žymi paminklinis akmuo.[3]
Veličkų koplyčios gale yra vienintelis išlikęs paminklas caro armijos karininkui – leitenantui Jonui Piekarskiui, mirusiam 1853 m.[2]
Prie tako, vedančio nuo koplyčios į pietvakarius, pastatyti tašyto akmens paminklai Mitėniškių dvaro savininkų Montvilų giminės nariams, tarp jų – 1863 m. sukilimo dalyviui Stanislovui Montvilai (visuomenės veikėjo Juozapo Montvilos broliui).
Prie išilginio tako palaidotas žymus krašto knygnešys Matas Keliauskas. 1990 m. birželio 14 d. šalia pastatytas paminklas Šėtos apylinkėse žuvusiems partizanams,[4] kurių kūnai sovietmečiu buvo užkasti šalia senųjų žydų kapinių, vadinamajame „Skausmo kalnelyje“. Jie buvo perlaidoti 1989 m. lapkričio mėn. Tuomet atkasti palaikai buvo iškilmingai pašarvoti kapinių koplyčioje, palaidoti prie pagrindinio tako. Čia pastatytas P. Žlabecko sukurtas paminklinis akmuo. Kapavietės papuošimai 2008 m. buvo atnaujinti, šiandien čia stovi metalinis kryžius. Pažymėta ir sutvarkyta buvusi partizanų kapavietė.[5] Prie pagrindinių vartų tako koplyčios link, dešinėje, ant simbolinio tremtinių kapo stovi medinis kryžius.
Karių kapinių vietoje palaidoti 236 Sovietinės armijos kariai, žuvę II pasauliniame kare.[6] 2013 m. žuvusiųjų sąrašas papildytas 342 pavardėmis, karių žuvimo data nurodyta 1941-1945 m. Po 1960 m. kapų pietų pusėje pristatytas memorialas, prie paminklo įrengtas antkapinis paminklas Sovietų Sąjungos didvyriui kapitonui Afanasijui Lošakovui (Афанасий Ильич Лошаков). Memorialas atnaujintas 2005 ir 2013 m. Rusijos Federacijos lėšomis. Šioje kapinių dalyje buvo įrengta atminimo lenta ir Šėtos apylinkėse žuvusiems sovietiniams aktyvistams ir komjaunuoliams su pavardžių sąrašu (kai kurios pastaruoju metu buvo ištrintos).[2]
- Adelės Dirsytės (1909–1955) tėvai Agota Ragaišytė ir Antanas Dirsė
- Matas Keliauskas (1875–1962) – knygnešys
- Stanislovas Montvila (1842–1916) – dvarininkas, 1863 m. sukilimo dalyvis
- Stanislovas Stašaitis. Šėtos parapijos kapinės. – Vilnius: Mokslo aidai, 2009. – 40 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-591-61-0
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
