Čečėnų kalba

Čečėnų kalba (Нохчийн мотт) – Šiaurės rytų Kaukazo kalbų šeimai priskiriama kalba, vartojama čečėnų, gyvenančių Rusijoje (daugiausia Čečėnijoje ir Dagestane) bei gausios diasporos už Rusijos ribų. Kalbančiųjų skaičius – apie 1,5 mln. žmonių (Rusijoje – 1,36 mln.). Tai viena iš oficialių Čečėnijos ir Dagestano kalbų.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Čečėnų kalba Нохчийн мотт
Kalbama	Rusija (Čečėnija, Dagestanas, Ingušija), Gruzija, Turkija, Kazachija ir kt.
Kalbančiųjų skaičius	~1 500 000
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių	į šimtuką nepatenka
Kilmė	Šiaurės rytų Kaukazo  nachų   čečėnų
Rašto sistemos	kirilica
Oficialus statusas
Oficiali kalba	Čečėnija Dagestanas
Kalbos kodai
ISO 639-1	ce
ISO 639-2	che
ISO 639-3	che
Geografinis paplitimas
Vikipedija Čečėnų kalba

Kalba priklauso Šiaurės Kaukazo kalbų šeimos nachų šakai ir yra artima ingušų bei bacbų kalboms.

Tarmės

Čečėnų kalba turi daug gan skirtingų tarmių, patarmių ir šnektų: akchių, čiantų, čiabarlojų, mialchų, nochčmachachojų, orcchojų, šarojų, šuotojų, terlojų. Gruzijoje vartojama kistinų tarmė gerokai skiriasi nuo Rusijos čečėnų tarmių.

Fonetika

Kalba turi labai sudėtingą fonetinę sistemą: trumpieji, ilgieji, umliautiniai balsiai, dvibalsiai, tribalsiai, nazalizacija, yra apie 40-60 priebalsių.

Raštas

Pirmieji žinomi čečėniški užrašai surašyti gruzinu raštu. Nuo XVIII a. kalba pradėta užrašinėti arabų raštu. 1925–1938 m. galiojo lotyniška abėcėlė, o nuo 1938 m. – kirilica. 1992 m. Ičkerijos čečėnų respublika oficialiu raštu paskelbė lotynišką raidyną, tačiau šis projektas platesnio populiarumo nesulaukė.

Nuorodos

• che Duomenys apie kodu „che“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
• Čečėnų kalbos tekstynas