Aleksandras Diuma (tėvas)

Aleksandras Diuma (tėvas) (pranc.Alexandre Dumas, père); (1802-1870) – prancūzų rašytojas.

Aleksandras Diuma (tėvas)

Sentencijos

Apie meilę

1. Iš pirmąkart įsimylėjusiojo nepareikalausi mokėjimo tylėti.Pirmąją meilę lydintis siautulingas džiaugsmas turi išsilieti, antraip jis uždusins įsimylėjėlį.
2. Įsimylėjėlis mažai skiria dėmesio tam, kas nėra jo meilės objektas. 
3. Kai myli, lengvai tiki ir kitų meile.
4. Meilei nei grotos, nei spynos nebaisios.
5. Meilė be pagarbos negali nei toli nueiti, nei aukštai pakilti, ji viensparnis angelas.
6. Meilė – dviejų lyčių kova. Moteriai reikia gintis pirmai, vyrui reikia gintis vėliau, ir vargas nugalėtam.
7. Meilė įkvepia didingiems darbams ir kliudo juos įgyvendinti.

Apie moteris

1. Moterys lengviausiai pravirkdo tuos vyrus, kurių labiausiai bijo kiti vyrai.
2. Moterys niekuomet neatleidžia kitai, atėmusiai iš jos vyrą, tegu ir nemylimą.
3. Užimtiems žmonėms nėra kada apžiūrinėti moteris.

Apie sielą

1. Šykštumas alina sielą.
2. Tik silpnavaliai visuomet viską mato pro gedulo šydą. Siela pati sukuria savo horizontus.
3. Žmogus regi dvejopai: kūno akimis ir sielos akimis. Kūno akys kartais užmiršta, bet sielos akys atsimena visada.

Apie žmogų

1. Peštukai ir neramūs žmonės visada susibičiuliauja su švelniais ir droviais, tarytum vieni iš jų ieškotų priešingybėje suraminimo, o kiti – apsaugos nuo savo pačių silpnumo.
2. Seni velniai tampa atsiskyrėliais, o žmonės sendami – velniais.
3. Žmogui būdinga klysti, kiekvienas žmogus gali pakenkti kitam, ir jei ne kiekvieno atskirai paimto individo egoizmas, kurio dėka jis apsigina, pasaulis jau seniausiai būtų pavirtęs į milžinišką kovos lauką.
4. Žmogus beveik visada klysta įsivaizduodamas, jog mato, kokie jo reikalai, nors iš tiesų nieko nemato; ir dar labiau klysta įsivaizduodamas, kad nieko nemato, nors iš tiesų mato viską.
5. Žmonės klausosi juo įdėmiau, kuo mažiau supranta.
6. Žmogus, kuris abejoja savimi, prilygsta žmogui, įstojusiam į savo priešų gretas ir pakėlusiam prieš save savo paties ginklą. Jis lemia savo pralaimėjimą, nes pirmasis patiki juo.

Kitos

1. Atlikti savo pareigą kartais būna skausmingai sunku, bet dar skausmingiau jos neatlikti.
2. Didžiausias, stipriausias ir gudriausias tas, kuris moka laukti.
3. Draugai, kurių mes nustojame, ilsisi ne žemėje; bet mūsų širdyse. 
4. Gailestis dėl prarastos naudos daugeliui žmonių atstoja sąžinės graužimą.
5. Geriausi guodėjai tie, kurie nieko neklausinėja.
6. Idėjos nemiršta, jos kartais tik snaudžia, bet nubunda dar galingesnės, negu prieš tai.
7. Ištikimos širdys pavojaus valandą glaudžiasi viena prie kitos.
8. Įniršis – silpnumo požymis.
9. Įžeista savimeilė verčia kentėti daug labiau nei žiaurumas ar liga.
10. Jaunystė – didelis trūkumas tam, kuris jau nejaunas.
11. Kad ir kaip gražiai žmogus kalbėtų, atminkite: kalbėdamas per daug galų gale pasakys kvailystę.
12. Kai atsitiktinumai būna susiję su genijų veikla, tai vadinama likimu.
13. Kiekvienas apsimetimas yra kaukė, ir nors kažkokia tobula būtų toji kaukė, atidžiau pažiūrėjus visuomet galima ją atskirti nuo tikrojo veido.
14. Kiekvieno dalyko vertė – jo sunkumas ir paliekamų pėdų gilumas.
15. Klysti – visų lengviausia.
16. Motina visada atleidžia, juk tam jinai ir atėjo į pasaulį.
17. Narsumas visada yra gerbiamas, net jeigu tą narsumą rodo priešas.
18. Nepatenkintieji visada naudojasi dviem aplinkybėmis: karu arba religija...
19. Nežinojimas – pati sunkiausia bausmė.
20. Niekada bailumas nepasireiškia paklusimu jėgai, esančiai virš jūsų.
21. Niekas negali žmogaus labiau įtikinti, kaip tvirtas kito įsitikinimas; jis paveikia net ir tuos, kurie nieko netiki. 
22. Nuo bet kurios nelaimės yra du vaistai: laikas ir tylėjimas.
23. Nuoseklumas – visų mūsų mįslių raktas.
24. Paprastai patarimų prašoma tik todėl, kad jų nebūtų laikomasi, o jei kas ir laikosi, tai vien dėl to, kad paskui galėtų prikaišioti tam, kas tokį patarimą davė.
25. Pataikavimo jausmas yra įgimtas žemiems žmonėms.
26. Rodyti kilnią širdį beširdžiams žmonėms – savęs mulkinimas.
27. Santuokos grandinės tokios sunkios, kad joms panešti reikia dviejų, o kartais net trijų.
28. Sendamas dažniau galvoji apie savo jaunystę.
29. Teisėjas turi išklausyti abi puses.
30. Tylėjimas – paskutinis nelaimingojo džiaugsmas; niekam nerodykite savo sielvarto.
31. Turtas yra geras, kai tarnauja, bet blogas, kai viešpatauja.
32. Vedybos, kurios nesuteikia didelės laimės, beveik visuomet suteikia didelę nelaimę.
33. Viltis – geriausias gydytojas iš visų, kuriuos pažįstu.
34. Viltis, kaip ir siaubas, teikia kančių.
35. Visą mūsų gyvenimą galima išreikšti trimis žodžiais: buvo, yra, bus.
36. Visi apibendrinimai yra pavojingi. Šitas – taip pat.
37. Viskas šiame pasaulyje didinga ir gražu tik iš tolo. Taip ir slenka mūsų dienos: trokšti ir gailiesi; taip dviem žodžiais rašoma mūsų istorija!

Nuorodos

Wikipedia

Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –

Aleksandras Diuma (tėvas)