cilvēks

 Latvių kalba

Žmonės: dagestaniečių pora

1-oji linksniuotė
Linksnis Locījums	Vienaskaita Vienskaitlis	Daugiskaita Daudzskaitlis
Vardininkas Nominatīvs	cilvēks	cilvēki
Kilmininkas Ģenitīvs	cilvēka	cilvēku
Naudininkas Datīvs	cilvēkam	cilvēkiem
Galininkas Akuzatīvs	cilvēku	cilvēkus
Įnagininkas Instrumentālis	cilvēku	cilvēkiem
Vietininkas Lokatīvs	cilvēkā	cilvēkos
Šauksmininkas Vokatīvs	cilvēk! / cilvēks!	cilvēki!

Tarimas

• TFA: [tsìlvæ̀ːks]
  •   

Daiktavardis

cilvēks (vyr. g.)

1. žmogus ^(lt)

Mažybinė forma: cilvēciņš

Frazeologizmai

• cilvēktiesības – žmogaus teisės
• cilvēku rase – žmogaus rase
• cilvēka dēls - žmogaus sūnus
• cilvēks cilvēkam cilvēks – žmogus žmogui žmogus
• cilvēks cilvēkam vilks – žmogus žmogui vilkas
• cilvēks domā, bet Dievs lemj – žmogus siūlo ir Dievas disponuoja
• katram cilvēkam ir vajadzīgs cilvēks - kiekvienam žmogui reikia žmogaus
• cilvēki meklē cilvēkus - žmonės ieško žmonių

Etimologija

Skolinys iš senosios rytų slavų k. человѣкъ (čelověkŭ) (palyg. rusų k. человек (čelovék), iš slavų prokalbės čelověkъ, iš ankstenio *kelověkъ). Žodis vīrs („vyras“) anksčiau kartu reiškė „žmogus“. Remiantis tuo, kad buvo prarastas prieš tai buvęs specifinis terminas (palyg. lietuvių k. žmogus, lotynų k. homo), ši polisemija galėjo paskatinti žodžio pasiskolinimą.^[1]

Nuorodos

1. ^Karulis, Konstantīns (1992), „cilvēks“, knygoje Latviešu Etimoloģijas Vārdnīca (latvių kalba), Rīga: AVOTS, →ISBN

---