From Wikipedia, the free encyclopedia
Vitas Luckus (1943 m. gegužės 29 d. Kaunas – 1987 m. kovo 16 d. Vilnius, palaidotas Nemėžyje) – Lietuvos fotografas.
Vitas Luckus – konceptualiosios fotografijos pradininkas Lietuvoje. Pradėjęs nuo reportažinės fotografijos, kūrėjas pasiliko jai ištikimas ir meniniuose ieškojimuose. Daugelyje jo ciklų, siekiančių vien konceptualaus tikslo, medžiaga paimta iš paties gyvenimo, o jų herojai: valstiečiai, miesto vaikai, atsitiktiniai gatvės praeiviai.
Tad ir šio fotografijos meistro žymė pasiliko visur: reportaže, portrete, siurrealistinėje fotografijoje. Priklausydamas Lietuvos fotografijos mokyklos kūrėjų kartai, jis sugebėjo organiškai sujungti du visiškai priešingus pradus: tikroviškiausią dokumentą ir drąsiausią išmonę.
Gimė Kaune. 1953 – 1957 m. Kauno vidurinėje meno mokykloje mokėsi tapybos. Vėliau studijavo Kauno politechnikos instituto Vilniaus fakultete. Fotografuoti pradėjo 1956 m., o nuo 1959 m. pradėjo dalyvauti meninės fotografijos parodose. 1967 m. įsidarbino fotografu "Lietkoopsąjungoje", dirbo žurnaluose "Banga", "Tarybinė moteris" (1969 – 1972), "Švyturys" (1972 – 1976), kūrė reklamos užsakymus "Inturistui". 1963 m. įstojo į Kauno fotografų klubą, buvo jo pirmininku. Nuo 1970 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Vaikai – Indrė (1965 – 1972, iš pirmosios santuokos su Valentina Urniežiūte), Marija (1984 – 1984, iš antros santuokos su Tatjana Luckiene) ir įvaikinta dukra Kotryna (g. 1984)[1]. Ne santuokose – Inga Filipovič (g. 1977) ir Simonas Štuopys (g. 1982).
1987 m. kovo 16 d. tragiškai žuvo Vilniuje, buitinio konflikto metu nudūręs žurnalistą Bronių Krakauską. Iššoko iš ketvirto aukšto[2].
2014 m. sukurtas dokumentinis biografinis filmas „Meistras ir Tatjana“ apie V. Luckų.
Fotografijos konceptualios, būdinga meninio ir dokumentinio vaizdo jungtis, žmogaus būties prasmės įžvalgos.[3] Kūryba pasižymėjo profesionalumu, originalumu, mąstymo gilumu. Oficialiųjų meno vertintojų bei kultūros ideologų buvo ignoruojamas. Dar sovietmečio pabaigoje Luckaus fotografijų pomirtinėje parodoje buvo teigiama, kad ciklas "Požiūris į senovinę fotografiją" yra vienas įdomiausių bei originaliausių darbų ne tik buvusioje SSRS, bet ir užsienyje. Ciklas buvo kurtas laboratorijoje, montuojant po dvi labai skirtingas senovines nuotraukas ir akcentuojant archetipinius simbolius, ženklus, įvaizdžius ar jų derinius. Taip buvo sukuriami visai kiti, šiuolaikiški ryšiai ar asociacijos. Laiko deformuoti praeities vaizdai kaip vaiduokliai susipina su kasdieniais vaizdiniais arba tarpusavyje, sudarydami magiškosios realybės įspūdį. Tai tragiškas, kupinas destrukcijos ir kančios pasaulis.[4]
Individualios parodos:
Fotografijų ciklai:
Leidiniai:
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.