Vidmantas Gulbinas (g. 1957 m. rugpjūčio 9 d. Paliepiuose, Raseinių raj.) – Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
| Vidmantas Gulbinas | |
|---|---|
| Gimė | 1957 m. rugpjūčio 9 d. Paliepiuose, Raseinių raj. |
| Veikla | Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. |
| Žymūs apdovanojimai | |
1980 m. baigė Vilniaus valstybinį universitetą. 1988 m. Baltarusijos valstybiniame universitete apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją tema „Šviesa indukuotos sugerties koeficiento ir lūžio rodiklio pokytis dažalų tirpaluose esant pikosekundiniam sužadinimui“[1]. 2001 m. Teorinės fizikos ir astronomijos bei Fizikos institutuose apgynė habilituoto mokslų daktaro disertaciją tema „Labai spartūs kolektyviniai relaksaciniai vyksmai šviesa sužadintose organinių molekulių sistemose“[1].
Nuo 1980 m. dirba Fizikos institute, nuo 2002 m. – vyriausiasis mokslo darbuotojas. Instituto Molekulinių darinių fizikos laboratorijos Eksperimentinės nanofizikos skyriaus vedėjas; tarybos narys. Nuo 2002 m. dėsto Vilniaus universitete.
Stažavosi ir dirbo mokslinį darbą Umea universitete (Švedija, 1992 m.) ir Saclay atominių tyrimų centre (Prancūzija, 1995 m.), Taivano nacionaliniame, Ričmondo (JAV) universitetuose[2].
Pagrindinės mokslinių tyrimų sritys – lazerių fizika, netiesinė optika, molekulinė optika[3], sužadintų krūvininkų relaksacijos, transformacijos ir pernešimo reiškiniai organinėse molekulėse. Plėtoja ultrasparčiųjų relaksacinių vyksmų molekulinėse kietosiose medžiagose ir polimeruose tyrimus[3]. Daugiau kaip 100 mokslinių publikacijų autorius ir bendraautoris[2].
- Vidmantas Gulbinas. Šviesos sukelti molekuliniai vyksmai ir jų lazerinė spektroskopija. Vilnius: TEV, 2008. – 180 p.:iliustr. ISBN 978-9955-879-00-8
- 2002 – Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Energijos virsmai šviesa sužadintose puslaidininkinėse medžiagose ir nanodariniuose (1985–2001 m.)“ (kartu su Sauliumi Antanu Juršėnu, Gintautu Tamulaičiu, Artūru Žukausku)[4].
- 2018 – Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Eksitonų ir krūvininkų dinamika organiniuose ir perovskitiniuose puslaidininkiuose bei naujos kartos saulės elementuose (2003–2017 m.)“ (kartu su Andriumi Devižiu ir Mariumi Franckevičiumi).
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
