Saulius Antanas Juršėnas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Saulius Antanas Juršėnas (g. 1962 m. gegužės 6 d. Vilniuje) – Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius. Žurnalisto ir politiko Česlovo Juršėno sūnus.
Saulius Antanas Juršėnas | |
---|---|
Gimė | 1962 m. gegužės 6 d. Vilniuje |
Tėvas | Česlovas Juršėnas |
Veikla | fizikas, |
Organizacijos | Vilniaus universitetas, Fizikos institutas, Taikomųjų mokslų institutas |
Alma mater | Vilniaus universitetas |
Žymūs apdovanojimai | |
|
Biografija
1985 m. baigė Vilniaus valstybinį universitetą. Čia 1991 m. apgynė fizinių mokslų daktaro disertaciją tema „Netermalizuotos elektronų ir skylių plazmos pikosekundinė spektroskopija stipriai fotosužadintuose CdS, CdSe ir jų kietų tirpalų kristaluose“, o 2000 m. – habilituoto daktaro disertaciją tema „Sužadinimo relaksacija modelinėse tiesiatarpių puslaidininkių organinių kristalų sistemose“[1]. Nuo 2002 m. – profesorius.
Po baigimo dirba VU, nuo 1998 m. su pertraukomis – ir Fizikos institute. 2003–2013 m. buvo Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto Liuminescencijos sektoriaus vedėjas, nuo 2013 m. Taikomųjų mokslų instituto (2017 m. pakeistas pavadinimas į Fotonikos ir nanotechnologijų institutą) direktorius.
Dirbo mokslinį darbą Vokietijos, Prancūzijos, Taivano, Švedijos, Lenkijos mokslo centruose ir universitetuose.
Mokslinė veikla
Pagrindinės mokslinės veiklos sritys – lazerio spinduliuotės sužadintų puslaidininkių ir jų nanodarinių nepusiausvirų kvazidalelių dinamika, organinių molekulių kristalų ir savaime susitvarkančių struktūrų spektroskopija[2], organinių puslaidininkių fotonika, organiniai šviesos diodai. Daugiau kaip 110 mokslo publikacijų autorius ir bendraautoris[3].
Bibliografija
- Saulius Juršėnas.Organinės optoelektronikos prietaisai. Vilnius: „Progretus“, 2008. – 174 p.:iliustr. ISBN 978-9955-781-11-0
- Saulius Juršėnas.Organiniai puslaidininkiai. Vilnius: Biznio mašinų kompanija, 2008. – 136 p.:iliustr. ISBN 978-9955-888-03-1
Įvertinimas
- 2002 m. – Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Energijos virsmai šviesa sužadintose puslaidininkinėse medžiagose ir nanodariniuose (1985–2001 m.)“ (kartu su Artūru Žukausku, Gintautu Tamulaičiu ir Vidmantu Gulbinu)[4].
- 2004 m. – Vilniaus universiteto rektoriaus mokslo premija[3].
- 2008 m. – Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Trumpabangės optoelektronikos puslaidininkių ir jų kvantinių darinių optinė spektroskopija (2001–2007 m.)“ (kartu su Remigijum Gaška, Edmundu Kuokščiu, Gintautu Tamulaičiu)[5]
Šaltiniai
Nuorodos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.