Veršvai

Veršvai – Kauno miesto dalis, esanti vakariniame pakraštyje, prie Vilijampolės, šalia Raudondvario plento.^[2] Yra kapinės. Veršvams priskiriami ir Žemutiniai Kaniūkai. Stambus magistralės Via Baltica eismo mazgas (viadukas), jungiantis vakarinę Kauno apylanką, Raudondvario plentą ir Vakarinį tiltą per Nemuną. Stūkso Veršvų piliakalnis, prateka Veršvas, veikia Veršvų kapinės.

Veršvo upelis

Antraisias Veršvais anksčiau vadinosi Lampėdžiai.

Veršvai
Vietovė prijungta prie miesto 1946 m.
[[Vaizdas:Magistralės Via Baltica viadukas Vilijampolėje.JPG|{{#if:280px|270px]] Via Baltica magistralės viadukas
Veršvai
54.912°š. pl. 23.851°r. ilg. / 54.912; 23.851 (Veršvai)
Apskritis	Kauno apskritis
Savivaldybė	Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija	Vilijampolės seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Veršvaĩ Kilmininkas: Veršvų̃ Naudininkas: Veršváms Galininkas: Veršvùs Įnagininkas: Veršvaĩs Vietininkas: Veršvuosè
Istoriniai pavadinimai	rus. Вершвы, lenk. Werszwy

Etimologija

Veršvai yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo čia pratekančio Veršvo upelio.

Istorija

Prie Veršvų kapinių Atramos gatvėje

Augant Kaunui, augo statybinio žvyro poreikis. Nuo seno čia buvo kasamos žvyrduobės. Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus (dab. Čiurlionio dailės muziejaus) priešistorinis skyrius 1938–1940 m. čia atliko tyrinėjimus. 1954 m. dar papildomai tyrinėta. Veršvų radiniai yra labai gausūs ir įvairūs. Buvo rasta mezolito ir neolito laikų sodybų liekanų, II–IV m. e. a. plokštinių-griautinių kapų, taip pat IX–XII a. plokštinių ir degintinių žmonių bei griautinių žirgų kapų. 1939 m. Veršvų kapinyne dvigubame kape rastas gerai išlikęs senovės Romos bronzinis ąsotėlis. Tai vienintelis toks radinys baltų genčių gyventose vietose.^[3]

1933 m. Veršvuose pradėjo veikti gumos fabrikas „Inkaras“. 1959 m. įsikūrė ir tebeveikia vienintelė Lietuvoje sprogdinimo darbų įmonė.^[4] 1946 m. Veršvai prijungti prie Kauno miesto. Sovietmečiu Veršvų piliakalnio papėdėje prie kapinyno buvo pastatytas gelžbetoninių gaminių fabrikas.^[5]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1983 m.	Požėlos rajonas
2000–	Vilijampolės seniūnija

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 1923 m.
1902 m.[6]	1923 m.sur.[7]
308	276

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. „Žemėlapis koordinatėmis 54.91 ir 23.85“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-12.
3. Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I–XIII a., Lietuvoa TSR Mokslų akademijos istorijos institutas, Vilnius 1972 m.
4. Sprogdinimų bendrovė „Detonas“
5. Petras Kežinaitis. Aplink Kauną. – Vilnius, Mintis, 1966. // psl. 57.
6. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

• Veršvai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 720 psl.
• Veršvai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 315 psl.