From Wikipedia, the free encyclopedia
Vandensvydis – komandinė vandens sporto šaka. Kiekvieną komandą sudaro septyni pagrindiniai žaidėjai (vienas jų – vartininkas) ir šeši atsarginiai žaidėjai (vienas jų gali būti antrasis vartininkas). Žaidimas vyksta nuo 20 iki 30 m ilgio baseine arba vandens telkinyje.
Vandensvydis kaip komandinė sporto šaka prasidėjo jėgos ir plaukimo sugebėjimų demonstravimu vėlyvajame 19 amžiuje centrinėje Anglijoje ir Škotijoje; šiose šalyse vandens sportas ir lenktynės buvo mugių bei festivalių ateitis.[1] Vyrų vandensvydžio rungtis tapo viena pirmųjų komandinių sporto šakų pademonstruotų šiuolaikinėse olimpinėse žaidynėse 1900 m.
Vienas pirmųjų įrašytų šios sporto šakos žaidimų, tuo metu vadintų vandens rankiniu, įvyko Bornmute 1876 m. liepos 13 d.
Vandensvydžio taisyklės buvo sukurtos 19 a. škoto William Wilson. Manoma, kad jis buvo pirmasis plaukimo meistras Škotijoje. 1870 m. W. Wilsonas įkūrė Arlingtono vandens sporto klubą, kuris taip pat žaidė vandens futbolą su guminiu kamuoliu. Pirmuosiuose žaidimuose buvo leidžiama grumtis, stumdytis ir laikyti priešininką po vandeniu kovojant dėl kamuolio.
1931 m. vandensvydžio sporto šaka pradėta propaguoti Klaipėdos „Poseidono“ sporto klube. Tais pačiais metais Rygoje vyko tarptautinis turnyras, kurį laimėjo klaipėdiečiai, finale 4:2 įveikę vietos „Baltiją“.[2] Nuo 1935 m. vandensvydis pradėtas žaisti Kaune, o 1938 m. ši sporto šaka buvo įtraukta į Lietuvos tautinės olimpiados programą. 1940 m. Kaune įvyko pirmieji Lietuvos rinktinės tarptautiniai mačai: 0-4 pralaimėta Estijai ir 0-7 pralaimėta Latvijai. Vėliau, iki pat 1948 m. vandensvydžio plėtra ir varžybos Lietuvoje sustojo.
1949 m. Zarasuose įvyko pirmasis Lietuvos vandensvydžio čempionatas. Pirmuoju nugalėtoju tapo Kauno „Žalgiris“, kuris įveikė Vilniaus „Spartako“ ir Vilniaus „Dinamo“ komandas. Nuo 1960 m. rengiami Lietuvos vandensvydžio taurės turnyrai.
Kiekviena komanda susideda iš šešių žaidėjų, kurie plaukioja baseine, ir vieno vartininko. Puolėjai stengiasi pelnyti įvarčius. Gynėjai stengiasi padėti savo vartininkui išsaugoti vartus sausus. Visiems šiems žaidėjams reikalinga didelė ištvermė.
Vartininkas privalo visada ginti savo vartus. Vandensvydžio vartai užima 2,8 kvadratinio metro plotą. Vartininkui reikalingas didelis šuolis. Vartininkai gali gaudyti kamuolį abiem rankomis.
Kiekvienos komandos žaidėjai dėvi skirtingų spalvų kepuraites – svečių komanda įprastai baltos spalvos, namų komandas – mėlynos. Vartininkų kepuraitės būna raudonos spalvos su numeriu 1. Žaidėjai gali keistis po įvarčių, pertraukėlių metu, kiekvieno ketvirčio pradžioje, po įprastų pražangų ir traumų.
Žaidimą sudaro keturi kėliniai po 8 minutes (išskyrus žemesnio lygio ir jaunesnio amžiaus varžybose). Žaidimo laikas sustabdomas kai kamuolys yra ne žaidime. Įprastai, vienas kėlinys trunka apie 12 min. „tikro“ laiko. Komanda negali laikyti kamuolio savo pozicijoje ilgiau nei 30 s (išskyrus atvejus, kai prieš juos prasižengiama).[3] Kiekviena komanda turi teisę paprašyti 2 minutinių pertraukėlių per 4 kėlinius. Tik kamuolį valdanti komanda gali paprašyti minutinės pertraukėlės.[4]
Vandensvydžio aikštelės išmatavimai nėra griežtai apibrėžti ir gali būti nuo 20 iki 30 m ilgio bei nuo 10 iki 20 m pločio. Baseino gylis turi būti mažiausiai 1,8 m (išskyrus jaunesnes amžiaus grupes). Vartai yra 3 m pločio ir 0,9 m aukščio.
Jei gynėjai prasižengia iki vartų linijos likus mažiau nei 5 m., puolėjui skiriama teisė mušti baudinį.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
