Komanda

Komanda – du ar daugiau žmonių, kurie siekdami bendro tikslo veikia kartu, daro vienas kitam įtaką. Tradiciškai organizacijose būna dviejų tipų komandos: formalios ir neformalios. Nors šiandien yra komandų, kurios turi bruožų, būdingų abiem tipams.

Formalios komandos

Formalias komandas ar grupes sukuria vadovai sąmoningai, joms skiriamos tam tikros užduotys, kad jos padėtų organizacijai siekti tikslų. Galimi tokių komandų tipai:

• komandavimo komanda – populiariausia formali grupė, kurią sudaro vadovas ir darbuotojai, atsiskaitantys tam vadovui.
• komitetas – formali organizacijos komanda, paprastai sudaroma ilgam laikui, kad atliktų specifines organizacijos užduotis. Jis sprendžia pasikartojančias problemas bei priima sprendimus. Komiteto nariai gali keistis, o pats komitetas ilgainiui išlieka.
• projektų komandos – laikinos formalios komandos, kurios sukuriamos spręsti konkrečiai problemai ir paprastai išformuojamos, kai užduotis įvykdoma ar problema išsprendžiama.

Neformalios komandos

Neformalių komandų susikuria visur, kur tik susiburia žmonės ir tarpusavyje nuolat bendrauja. Neformalios grupės atlieka keturias pagrindines funkcijas:

1. remia ir sustiprina savo narių pripažįstamas bendras vertybes ir normas;
2. suteikia savo nariams socialinio pasitenkinimo, padėties ir saugumo jausmą;
3. padeda savo nariams komunikuoti. Tuo gali pasinaudoti ir vadovas, kad „neoficialiu būdu“ perduotų informaciją;
4. padeda spręsti problemas. Tokios komandos dar gali būti laikomos referentinėmis grupėmis – t. y. grupėmis, su kuriomis mes lyginame ir tapatiname save.

Formalios/Neformalios komandos

Komandos, turinčios abiem tipams būdingų bruožų, negali būti priskiriamos kuriam nors iš anksčiau išvardytų tipų. Tokios mišrių bruožų turinčios komandos dar gali būti skirstomos į:

• superkomandos – nuo 3 iki 30 darbuotojų grupės, susibūrusios iš skirtingų organizacijos sričių ir dirbančios kartu, kad išspręstų problemas, su kuriomis susiduria kasdien. Nuo kitų komandų skiriasi tuo, kad ignoruoja tradicinę židinio hierarchiją (kai darbininkai yra apačioje, o vadovai viršuje), o dėl jų sumažėja karjeros laiptelių, kuriais galima kopti aukštyn. Gerai organizuotos superkomandos valdo pačios save.
• savivaldos komandos – tokios superkomandos, kurios valdosi pačios be jokios formalios priežiūros. Jos atsako už „santykinai visą užduotį“, turi teisę savarankiškai organizuoti darbą, kiekvienas komandos narys turi su užduotimi susijusių įgūdžių, o atlyginimą ir grįžtamąjį ryšį gauna pagal visos grupės veiklos rezultatus.

Šaltiniai

• James A. F. Stoner Vadyba.- Vilnius: Poligrafija ir informatika, 1999;
• Stoškus S. Vadyba. – Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2005.