From Wikipedia, the free encyclopedia
Vandens augalai arba hidrofitai (hidro + gr. phyton – augalas) – vandens augalai, kurių šaknys ir apatinė stiebo dalis yra po vandeniu. Auga vandens telkinių pakrantėse. Hidrofitai skirstomi į kelias grupes: nuolat plaukiojantieji (plūdena), šaknimis įsitvirtinę į vandens telkinio dugną (plūdė, plunksnalapė), šaknimis įsitvirtinę į vandens telkinio dugną ir turintieji paviršiuje plūduriuojančius lapus (lūgnė, viktorija), vandens paviršiuje plūduriuojantieji augalai (vandenplūkis). Visiškai po vandeniu esančių hidrofitų lapai neturi žiotelių, o plūduriuojančius lapus turinčių augalų žiotelės yra viršutinėje lapo pusėje. Audiniuose daug didelių oro pripildytų tarpuląsčių.[1][2]
Vandens augalai skirstomi į makrofitus (gerai įžiūrimus plika akimi) ir mikrofitus (įžiūrimus mikroskopo pagalba). Prie mikrofitų priskiriami mikroskopiniai dumbliai, o prie makrofitų – žiediniai augalai, vandenyje augančios samanos, sporiniai induočiai ir makroskopiniai dumbliai.
Atsižvelgiant į vandens augalo organų padėtį vandenyje, ore ir dirvožemyje, skiriamos jų ekologinės grupės:
Vandens augalų morfologiniai požymiai:
Dauguma vandens augalų puikiai dauginasi vegetatyviškai, todėl gali greitai užželti vandens telkinį.[4]
Greta įprastinių vegetatyvinių dauginimosi būdų (šakniastiebiais, palaipomis) gali daugintis ir labai specifiškai, pvz. turijonais – vandens augalų žiemojančiais pumpurais. Turijonai gali būti iš tankiai išaugusių lapų pradmenų susidarę galiniai pumpurai arba lapuotų šakelių sutrumpėjusiais tarpubambliais viršūnėlės. Turijone kaupiami angliavandeniai bei mineralinės medžiagos. Rudenį atsiskyrę nuo pagrindinio augalo jie nugrimzta ir žiemoja vandens telkinio dugne, o pavasarį iškyla į paviršių ir virsta naujais augalais.[3][5]
Didžioji dalis vandens augalų žydi, veda vaisius ir brandina sėklas virš vandens.[3]
Augalai vandens telkinius pildo deguonimi ir sugeria anglies dioksidą. Kai kurie augalai (pvz. paprastoji nendrė) akumuliuoja į vandens telkinius patenkančius organinės kilmės teršalus. Augalų sąžalynai svarbūs žuvų nerštui, juose įsikuria ir kita vandens fauna. Vandens augalija silpnina ardomąją bangų veiklą. Augalai gali būti vandens biologinės būklės indikatoriai.
Vandens augalai gali užželti ežerus, tvenkinius, melioracijos griovius bei kitus drenažo sistemos įrenginius. Yrant augalų nuokritoms gali atsirasti deguonies stygius, kai kurie irimo produktai gali būti nuodingi.
Daugelio rūšių vandens augalai pasaulyje plačiai paplitę. Į Lietuvos augalų bendrijų raudonąją knygą įrašytos 20 asociacijų vandens telkinių ir jų pakrančių augalų bendrijos. Tarp jų daugiausia po vandeniu pasinėrusių augalų sudaromos bendrijos – slepišerinis lobelijynas (Isoeto-Lobelietum) ir menturlapinis ežerutynas (Hydrilletum verticillati), plūdurlapių augalų bendrija – mažažiedis lūgnynas (Nupharetum pumili), druskingų krantų augalų bendrija – pajūrinis liūnmeldynas (Scirpetum maritimi) ir kt. Lietuvoje yra 15 Europos mastu svarbių gamtos buveinių, kuriose saugoma vandens telkinių ir jų krantų augalų biologinė įvairovė (2 tipų jūros buveinės, 9 tipų gėlųjų vandenų buveinės, 4 tipų pelkių buveinės).[3]
Vandens augalai yra svarbus maisto šaltinis žuvims, vandens paukščiams. Pietryčių, Rytų Azijoje vandens augalai plačiai naudojami ir žmonių mityboje.[4]
Lietuvos vandens augalai, suskirstyti pagal buveines:
Taip pat Lietuvos vandenyse gausu žemesniųjų vandens augalų, kurių daugumą sudaro dumbliai. Saugomos šios rūšys: ežerinė lobelija, šakotoji ratainytė, pūslėtoji aldrūnė, širdžialapė kaldezija, pražangiažiedė plunksnialapė[4].
ZOSTERETEA MARINAE Pignatti 1953 – jūros litoralės augalų bendrijos
CAKILETEA MARITIMAE R. Tx. et Prsg. 1950 – jūros krantų halofitų ir nitrofitų bendrijos
LEMNETEA MINORIS (R. Tx. 1955) de Bolós et Masclans 1955 – smulkių pleustofitų bendrijos
UTRICULARIETEA INTERMEDIO-MINORIS Den Hartog et Segal 1964 em. Pietsch 1965 – mažai pratakių vandens telkinių bendrijos
POTAMOGETONETEA PECTINATI R. Tx. et Prsg. 1942 ex Oberd. 1957 – stambių įsišaknijančių ir plūduriuojančių hidrofitų bendrijos
LITORELLETEA UNIFLORAE Br.-Bl. et R. Tx. 1943 ex Westhoff, Dijk et Paschier 1946 – smulkių helofitų ir hidrofitų bendrijos
CHARETEA FRAGILIS Fukarek ex Krausch 1964 – maurabragūnų bendrijos
PHRAGMITETEA AUSTRALIS R. Tx. et Prsg. 1942 – stambių helohidrofitų bendrijos
BIDENTETEA TRIPARTITAE R. Tx. et al. in R. Tx. 1950 – pakrančių ir antropogeninės šlapių dumblingų dirvožemių aukštų nitrofilinių terofitų pionierinės bendrijos
ISOETO-NANOJUNCETEA BUFONII Br.-Bl. et R. Tx. 1943 ex Westhoff, Dijk et Paschier 1946 – drėgnų augaviečių trumpalaikės žemų terofitų bendrijos
MONTIO-CARDAMINETEA Br.-Bl. et R. Tx. 1943 ex Klika 1948 – šaltiniuotų upelių krantų augalų bendrijos.[3]
Pagal EUNIS klasifikaciją, Lietuvoje aptinkamos tokios paviršinių vandens telkinių buveinės:
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.