Valys Drazdauskas

Valys Drazdauskas (1906 m. gruodžio 16 d. Liepojoje, Latvija – 1981 m. balandžio 19 d. Kaune) – Lietuvos literatūros kritikas, vertėjas, žurnalistas, redaktorius.

Valys Drazdauskas
Gimė	1906 m. gruodžio 16 d. Liepoja, Latvija
Mirė	1981 m. balandžio 19 d. (74 metai) Kaunas
Vaikai	Laima Drazdauskaitė
Veikla	literatūros kritikas, vertėjas, žurnalistas, redaktorius

Biografija

1928 m. baigė Kauno „Aušros“ gimnaziją, 1928–1930 m. Sorbonoje studijavo prancūzų literatūrą ir sociologiją.

1930 m. vasarą grįžęs į Lietuvą dalyvavo nelegalioje LKP veikloje, priklausė kairiosios krypties organizacijoms „Aurora“, „Scientia“, „Stedra“, „Trečias frontas“, „Viltis“. 1935 m. kartu su Petru Velička leido žurnalą „Aš esu visur“. 1937–1939 m. laikraščio „Laikas“ tarptautinės politikos apžvalgininkas.

SSRS-Vokietijos karo metais pabėgo į SSRS, dirbo Raudonosios armijos 16-osios lietuviškosios šaulių divizijos laikraščio „Tėvynė šaukia“ redakcijoje, aktyviai dalyvavo dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ kūrime ir veikloje. 1943–1944 m. LSSR valstybinės leidyklos Maskvoje redaktorius. 1944–1949 m. Grožinės literatūros leidyklos Kaune vyr. redaktorius.^[1][2] Jo iniciatyva buvo pradėti leisti Žemaitės, Vaižganto, Maironio raštai.^[3] 1949 m. sovietinio saugumo suimtas, nuteistas kalėti 10 metų. Kalintas Karagandos lageryje. 1956 m. grižo į Lietuvą.

Vertimai

• Michailas Šolochovas. Pakelta velėna, 1935 m.
• Gustave Flaubert. Salambo, 1948 m.
• Ivanas Gončiarovas. Oblomovas, 1948 m.
• Roger Martin du Gard. Tibo šeima, 4 t., 1962 m.
• Tomas Manas. Mirtis Venecijoje, 1979 m.
• Aleksandro Puškino ir kt. rašytojų kūriniai ^[4]

Šaltiniai

1. Valys Drazdauskas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 454
2. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 112 psl.
3. Marija Macijauskienė. Juk buvo taip… // XX amžius, 2006-12-20, Nr. 95 (1495) Archyvuota kopija 2022-07-04 iš Wayback Machine projekto.
4. Valys Drazdauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 133 psl.