Valys Drazdauskas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Remove ads
Valys Drazdauskas (1906 m. gruodžio 16 d. Liepojoje, Latvija – 1981 m. balandžio 19 d. Kaune) – Lietuvos literatūros kritikas, vertėjas, žurnalistas, redaktorius.
Remove ads
Biografija
1928 m. baigė Kauno „Aušros“ gimnaziją, 1928–1930 m. Sorbonoje studijavo prancūzų literatūrą ir sociologiją.
1930 m. vasarą grįžęs į Lietuvą dalyvavo nelegalioje LKP veikloje, priklausė kairiosios krypties organizacijoms „Aurora“, „Scientia“, „Stedra“, „Trečias frontas“, „Viltis“. 1935 m. kartu su Petru Velička leido žurnalą „Aš esu visur“. 1937–1939 m. laikraščio „Laikas“ tarptautinės politikos apžvalgininkas.
SSRS-Vokietijos karo metais pabėgo į SSRS, dirbo Raudonosios armijos 16-osios lietuviškosios šaulių divizijos laikraščio „Tėvynė šaukia“ redakcijoje, aktyviai dalyvavo dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ kūrime ir veikloje. 1943–1944 m. LSSR valstybinės leidyklos Maskvoje redaktorius. 1944–1949 m. Grožinės literatūros leidyklos Kaune vyr. redaktorius.[1][2] Jo iniciatyva buvo pradėti leisti Žemaitės, Vaižganto, Maironio raštai.[3] 1949 m. sovietinio saugumo suimtas, nuteistas kalėti 10 metų. Kalintas Karagandos lageryje. 1956 m. grižo į Lietuvą.
Remove ads
Vertimai
- Michailas Šolochovas. Pakelta velėna, 1935 m.
- Gustave Flaubert. Salambo, 1948 m.
- Ivanas Gončiarovas. Oblomovas, 1948 m.
- Roger Martin du Gard. Tibo šeima, 4 t., 1962 m.
- Tomas Manas. Mirtis Venecijoje, 1979 m.
- Aleksandro Puškino ir kt. rašytojų kūriniai [4]
Šaltiniai
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Remove ads