Tverai

Tverai – miestelis Rietavo savivaldybėje, kelio  3239  Rietavas–Tverai–Varniai  pusiaukelėje, Žemaičių aukštumos pažemėjime, šalia Aitros upės. Seniūnijos centras, Tverų seniūnaitija. Veikia ambulatorija, paštas (LT-90015), Tverų vidurinė mokykla, kultūros namai, girininkija, biblioteka, turizmo centras, muziejus, VšĮ „Tverų dienos centras“, AB „Lytagra“ filialas, mišrių prekių parduotuvės, degalinė „Gazimpeksas“.

Tverai
[[Vaizdas:Tveru centras.JPG|{{#if:275|270px]] Miestelio aikštė
Tverai
55.733°š. pl. 22.148°r. ilg. / 55.733; 22.148 (Tverai)
Apskritis	Telšių apskritis
Savivaldybė	Rietavo savivaldybė
Seniūnija	Tverų seniūnija
Gyventojų (2021)	490
Vikiteka	Tverai
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Tvẽrai Kilmininkas: Tvẽrų Naudininkas: Tvẽrams Galininkas: Tverùs Įnagininkas: Tvẽrais Vietininkas: Tvẽruose
Istoriniai pavadinimai	rus. Твери[2], rus. Тверы[3]

Miestelis išlaikęs žemaitiško stiliaus struktūrą. Tverai yra pačiame seniūnijos centre, kelių iš Rietavo, Laukuvos, Varnių, Žarėnų sankryžoje. Tverų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia yra viena didžiausių medinių bažnyčių Lietuvoje, su žemaitiško baroko stiliaus šventoriaus vartais ir akmenine varpine. Tveruose stovi Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas (atstatytas 1989 m.). Kasmet vyksta visuotiniai atlaidai, suteikti popiežiaus Pijaus VI.

Paminklas Vykintui

Tverų bažnyčia ir šventoriaus vartai (vaizdas iš aikštės)

Etimologija

Tverų pavadinimas kildinamas nuo versijos, kad čia kūrėsi („tvėrėsi“) Žemaitijos valstybė, čia per amžius buvo „tvertos“ ir pagrindinės jos valdymo institucijos – politinė, karinė ir dvasinė.^[4]

Istorija

Tverai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1251 m. Jie sutapatinami su Ipatijaus kronikoje minima žemaičių kunigaikščio Vykinto pilimi-tvirtove, vadinta Tviriment, į kurią buvo atvykęs Mindaugas. Vykintas ir Tautvilas puolė Mindaugą, kuris toje kovoje prie Tverų buvo sužeistas ir Vykinto pilies nepaėmė. 1289 m. Ordino magistro Burchard von Schwenden patvirtintame žemių padalijimo tarp prūsiškosios ir livoniškosios Ordino šakos dokumente paminėta Tverų žemė (terra Twerkite). XIV a. šaltiniuose randama daugiau žinių apie Tverus, vietovė kelis kartus, įvairiomis pavadinimo variacijomis pažymėta Kryžiuočių karo žygių aprašymuose.

Tačiau šalia Tverų esančiuose Pribitkos ir Šlapeikiškės pilkapynuose atliktų archeologinių tyrinėjimų duomenys rodo, kad iki rašytiniuose šaltiniuose minimų Tverų, šiose apylinkėse gyvavo mažiausiai dvi didelės ir turtingos bendruomenės. Kermušės miškuose, ant Aitros upės kranto, aptikti galimai buvusios didelės šventvietės likučiai.

1527 m. Tverai perėjo Žemaičių seniūno Stanislovo Kęsgailos žinion. 1589 m. pirmą kartą paminėta Tverų bažnyčia, 1600 m. – miestelis. 1640 m. karalius Vladislovas Vaza leido rengti vieną savaitinį turgų ir 3 prekymečius. Visi apylinkės gyventojai tik Tverų turguje galėjo pardavinėti savo gaminius, žemės ūkio produktus. 1643 m. Tverai jau vadinami miesteliu. Čia stovėjo Tverų dvaras, bažnyčia. XVII-XVIII a. Tverai buvo seniūnijos centras, 1667 m. minimas Tverų pavietas.

1700–1721 m. Tverai nukentėjo Šiaurės karo metu. 1709 m. siaučiant maro epidemijai, Tverus valdė Leonas Palubinskis. 1699 m. Tveruose buvo 20, o 1721 m. – tik 4 sodybos. Miestelis atsistatė 1789 m. – tuo metu jau gyveno 41 šeima. Nuo 1776 m. Tverų miesteliui atkūrus dvarą, jį valdė Bilevičius. Tada Tverai buvo vienas iš 14 Žemaitijos pavietų. 1780 m. karalius Stanislovas Augustas patvirtino anksčiau duotas prekybines privilegijas.

Tverai garsėja Švč. Marijos Apsilankymo atlaidais (liepos 2 d.), Švč. Mergelės Marijos paveikslu. Pagal tradiciją tas paveikslas buvęs Elijo Ilgovskio nuosavybė. Jis jį labai branginęs ir nešdavęsis su savimi net į karo žygius. Patekęs totoriams į nelaisvę, jis, kalėjime būdamas, meldėsi prie to paveikslo ir padarė įžadą: jei laimingai grįš į namus, pastatysiąs Tveruose Marijos garbei bažnyčią. Išpirktas iš totorių nelaisvės, jis grįžo į Tverus ir įvykdė savo pažadą – pastatė bažnyčią ir padovanojo jai tą paveikslą. XIX a. vyskupas Valančius savo veikale „Žemajtiu Wyskupistė“ duoda kitokį padavimą apie šio paveikslo kilmę. Žemaičių vyskupas J. Tiškevičius savo pranešime Apaštalų Sostui 1646 m. rašo, kad Tveruose yra stebuklingas Marijos paveikslas ir kad iš tolimų valstybės vietų, pamaldumo vedami, žmonės gausiai renkasi į Tverus. Popiežius Pijus VI 1787 m. suteikė Tverų bažnyčiai visuotinius atlaidus. Toje šventėje į Tverus suvažiuodavo per 20 000 žmonių.

Iki XVIII a. pabaigos Tverai buvo Raseinių pavieto Tverų valsčiaus centras. Valsčiaus sudėtin įėjo visa Tverų parapija. 1804 m. Tveruose įkurta parapinė mokykla. 1853 m. mokėsi 35 mokiniai. 1831 m. sukilimo metu Tverų klebonas Petras Narkevičius skelbė sukilėlių potvarkius, ragino ginkluotis ir kovoti prieš carizmą. 1863 m. Tveruose buvo paskelbtas sukilimo maištas. Apylinkėse veikė A. Groso, B. Dluskio bei I. Leskausko vadovaujami sukilėlių būriai. Dėl sukilimo nukentėjo Tverų klebonas ir Varnių dekanas Juozapas Sonulevičius. Už tai, kad priėmė atėjusį į Tverus sukilėlių vadą A. Grosą, buvo rusų suimtas ir kalintas Kaune. Užmokėjęs baudą 1866 m. į Tverus grįžo prastos sveikatos ir greitai mirė.

XIX a. žemėlapiuose pakeliui iš Tverų į Kaltinėnus buvo žymima Sietuva (žymi kūlgrinda). XIX a. pabaigoje Tverai – Telšių apskrities miestelis, priklausęs Žarėnų valsčiui.^[5]

1897 m. klebonas garbės kanauninkas Juozapas Niūniava-Niūnevičius su parapijiečiais pastatė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią. Po 1905 m. pagyvėjo draudžiamos lietuviškos spaudos platinimas. 1907 m. prie Tverų bažnyčios pastatyta akmeninė varpinė. 1911 m. Tveruose įsteigta Blaivybės draugija (140 narių), turėjusi biblioteką. 1898 ir 1937 m. Tverai degė.

Miestelio aikštė

Lietuvos nepriklausomybės paminklas

Nepriklausomos Lietuvos metais tveriškiai atsiskyrė nuo carinės Rusijos laikais buvusio Žarėnų valsčiaus ir sudarė savo savivaldybę. 1929 m. miestelio centre pastatytas Nepriklausomybės paminklas (nugriautas 1963 m., atstatytas 1989 m.). Apie 1935 m. miestelio ūkininkai išsiskirstė vienkiemiais. Tveruose buvo valsčiaus savivaldybė, mokykla, paštas, policijos nuovada, vyskupo M. Valančiaus vardo liaudies universitetas, sveikatos punktas, vaistinė, pora organizacijų laikomų bibliotekų, kooperatyvas, pieninė, lentpjūvė, malūnas, kelios krautuvės, gyveno amatininkai.

1956 m. Tveruose pradėjo veikti biblioteka, pakeitusi iki tol buvusias privačių asmenų ir organizacijų bibliotekas. 1957 m. Tveruose pradėjo veikti kultūros namai. 1959 m. Tverų mokykla tapo vidurine.

LTSR metais Tverai buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.^[6]

2005 m. Tverų miestelio aikštėje pastatytas paminklas žemaičių kunigaikščiui Vykintui (autorius Juozas Grigaliūnas). 2008 m. patvirtintas Tverų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIV a.	Tverų valsčiaus centras	Medininkų žemė
XVI a. vidurys		Žemaičių seniūnija
1791 m.		Telšių apskritis
XIX a. – 1915 m.	Žarėnų valsčius
1919–1948 m.	Tverų valsčiaus centras
1948–1950 m.		Rietavo apskritis
1950–1962 m.	Tverų apylinkės centras	Rietavo rajonas
1962–1995 m.		Plungės rajonas
1995–2000 m.	Tverų seniūnijos centras	Plungės rajono savivaldybė
2000–		Rietavo savivaldybė

Kultūros namai

nuo Patverio

Miestelio kapinės su Tverų kapinių koplyčia

Šiuo metu kultūros namai įsikūrę 1930 metais statytuose parapijos namuose.

Kultūrinis gyvenimas Tveruose turėjo savo ypatingų pakilimų ir atoslūgių. Praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje čia vyko didelės dainų šventės, Tveruose lankėsi garsus kompozitorius ir dirigentas Konradas Kaveckas, kultūros namų kolektyvams vadovavo L. Gedgaudas – Rietavo muzikos mokyklos direktorius.

Pastaruoju metu, koncertuoja įvairūs meno kolektyvai, vyksta susitikimai, vakaronės, nuolat organizuojamos reikšmingos šventės. Nuo 2004 metų kultūros namai – Rietavo savivaldybės kultūros centro Tverų filialas.

Tverų girininkija

Tverų girininkijai priskirta 2600 ha Rietavo miškų urėdijos miškų. Iš jų 395 ha sudaro Ruškio kraštovaizdžio draustinis.

Didžiausi Tverų girininkijos miškai yra: Patyrio giria (senasis pavadinimas – Didžioji) – 747 ha; Šlapgirio miškas – 517 ha; Lopaičių miškas – 395 ha; Rešketėnų miškas – 393 ha; Lenkaičių miškas – 174 ha; Akmenskinės miškas – 174 ha. Vyrauja eglynai.

Girininkija didžiuojasi garsiuoju Gedikėnų ąžuolu, Akmenskinės miške esančia egle su 7 viršūnėmis, 2 metrus aukštyn išsišovusia aukštapelke ir aplink ją augančiais 140 metų amžiaus pušynais. Lopaičių miškuose yra išlikusių žieduotų medžių – 1912 metais vykdytos miškų apsaugos nuo kenkėjų – verpikų vienuolių – įrodymų. Girininkijoje yra ir beržo sėklinis medynas. Prie Ruškio ežero miškininkai turi įrengę poilsiavietę.

Tverų girininkijos miškų plotuose sutinkami gandrai, yra elnių, briedžių, vilkų, sengirėse sutinkama lūšių.

Pirmosios Nepriklausomybės metais Tverų girininkija buvo Zorūbuose, valdinėje pasodoje, prie Šlapgirio miško, 3 km nuo Tverų į šiaurės vakarus. Čia užaugo miškininkas A. Tenisonas. Tverų girininkijos miškus yra tvarkęs garsus Lietuvos miškininkas Povilas Matulionis.

Nuo 1978 metų Tverų girininku dirba Jonas Rekašius.

Tverų biblioteka

Biblioteka Tveruose veikia nuo 1956 metų. Iki tol buvo kelios privačių asmenų ar organizacijų bibliotekos.

Šiuo metu tai Rietavo savivaldybės viešosios bibliotekos Tverų filialas. Bibliotekoje skaito daugiau kaip 300 skaitytojų, iš kurių beveik pusė – vaikai. Biblioteka aptarnauja miestelio ir 36 seniūnijos kaimų gyventojus. Fonduose daugiau kaip 8000 spaudinių.

Tverų bibliotekoje rengiamos įvairios parodos, organizuojamos popietės, knygų aptarimai. Biblioteka – Tverų bendruomenės centras. Čia vyksta bendruomenės valdybos posėdžiai, sprendžiami bendruomenei aktualūs klausimai.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2021 m.
1833 m.	1885 m.*[3]	1902 m.[7]	1923 m.sur.[8]	1940 m.[8]	1959 m.sur.[9]	1970 m.sur.[10]
438	228	605	564	800	469	508
1979 m.sur.[11]	1982 m.[12]	1987 m.[13]	1989 m.sur.[14]	2001 m.sur.[15]	2011 m.sur.[16]	2021 m.sur.[17]
690	645	682	735	680	558	490
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

• 1926–1927 m. Maironis vasarojo Tveruose, pas tuometinį kleboną J. Budriką.
• Stanislovas Stanislovaitis Kęsgaila Janavičius (Kiežgajlo Stanislaw Stanislowowicz Janowicz) – Žemaičių seniūnas nuo 1527-04-28, mirė 1534 metais. Jam nuo 1527 metų priklausė ir Tverai.
• Filypas Butkevičius (gimė 1887 m. Tveruose – mirė 1934 m. Kaune) – profesorius, chemikas, Vokietijos ir JAV chemikų draugijos narys.
• Marshall Erdman (1922–1995) – Lietuvos žydų kilmės JAV architektas.
• Bronislovas Burneikis (gimė 1923-01-09 Tveruose – mirė 1991-09-10 Klaipėdoje) – kunigas, prelatas, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios statytojas.
• Adolfina Kerpauskaitė-Varnelienė (gimė 1935-11-03, Tveruose) – Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos (LNRS), Šiaurės Lietuvos literatų draugijos (ŠLLD) narė.
• Juozas Antanavičius (gimė 1940 m. Tveruose) – muzikologas. Paskelbė darbų apie lietuviškąją instrumentinę (liaudies ir profesionaliąją) muziką. Surinko lietuvių liaudies melodijų. „Muzikos enciklopedijos“ mokslinės redakcinės tarybos pirmininkas.

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Твери. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 32А (64) : Тай — Термиты. С.-Петербургъ, 1901., 708 psl. (rus.)
3. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 76 psl.
4. Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 115
5. Twery. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 684 psl. (lenk.)
6. Tverai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
7. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
8. „Tverai“. tverai.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-22. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
10. Tverai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 589 psl.
11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
12. Tverai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 495 psl.
13. Tverai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 362
14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
15. Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

• Tverai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 99 psl.
• Tverų bendruomenės svetainė
• Miesteliai.lt Archyvuota kopija 2007-12-21 iš Wayback Machine projekto.
• Istorija ir žemėlapiai Archyvuota kopija 2021-02-28 iš Wayback Machine projekto.
• Istorinė Tverų lokalizacija Archyvuota kopija 2014-05-17 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės
	Medingėnai - 12 km PLUNGĖ - 42 km	TELŠIAI – 34 km ŽARĖNAI – 15 km Lopaičiai – 2 km	Lopaičiai - 2 km
	Giliogiris – 10 km RIETAVAS - 17 km		VARNIAI - 15 km
			Juodainiai – 10 km LAUKUVA - 16 km