From Wikipedia, the free encyclopedia
Tiril Kampenhaug Ekhof (norv. Tiril Kampenhaug Eckhoff, g. 1990 m. gegužės 21 d. Berume, Norvegijoje) – norvegų biatlonininkė, dukart olimpinė čempionė mišrioje estafetėje, daugkartinė pasaulio čempionė, 2020–2021 m. pasaulio taurės laimėtoja.
Tiril Eckhoff | |
Asmeniniai duomenys | |
---|---|
Gimė | 1990 m. gegužės 21 d. |
Gimimo vieta | Berumas, Norvegijoje |
Tautybė | norvegė |
Atstovaujama rinktinė | Norvegija |
Ūgis | 164 cm |
Svoris | 59 kg |
Karjera | |
Sportas | biatlonas |
Rinktinėje nuo | 2008 m. |
Statusas | baigė karjerą |
Olimpinės žaidynės | |
Dalyvavimai | 3 (2014, 2018, 2022 m.) |
Medaliai | 8 (2 aukso, 2 sidabro, 4 bronzos) |
Pasaulio čempionatai | |
Dalyvavimai | 6 (2015–2021 m.) |
Medaliai | 15 (10 aukso, 2 sidabro, 3 bronzos) |
Pasaulio taurė | |
Debiutas | 2011 m. |
Sezonai | 11 (2011/12–) |
Titulai | 1 (2020/21 m.) |
Asmeninės pergalės | 29 |
Iš viso pergalių | 49 |
Asmeninės prizinės vietos | 45 |
Iš viso prizinių vietų | 80 |
Informacija atnaujinta 2023-03-19. | |
Papildoma informacija | |
Vikiteka | Tiril Eckhoff |
Užaugo sportininkų šeimoje. Tiril brolis Stianas Ekhofas (norv. Stian Eckhoff) – buvęs norvegų biatlonininkas, pasaulio čempionas, vyresnė sesuo Kaja – buvusi biatlonininkė. Baigusi Norvegijos Mokslo ir technologijos universitetą Trondheime. Laisvalaikiu mėgsta megzti, savo pomėgį pavertusi verslu – turi nedidelę, bendrą įmonę, gaminančią vilnonius megztinius ir sukneles mažmeninei prekybai.[1]
Norvegijos rinktinėje nuo 2008 m. Nuo 2008 iki 2013 m. dalyvavo jaunių ir jaunimo čempionatuose, IBU taurėje. 2011 m. debiutavo pasaulio taurės varžybose, tačiau įskaitinių taškų neiškovojo. 2012–2013 m. sezone iškovojo savo pirmąjį pasaulio taurės medalį – buvo trečia estafetėje Sočyje, o 2013–2014 m. sezone iškovojo pirmąjį medalį asmeninėse rungtyse – buvo trečia persekiojimo lenktynėse Ansi. 2014 m. Sočyje debiutavo olimpinėse žaidynėse, tapo čempione mišrioje estafetėje, užėmė trečią vietą estafetėje ir masinio starto lenktynėse. 2014–2015 m. sezone sprinte Estešunde iškovojo savo pirmąją pasaulio taurės pergalę. 2015 m. debiutavo pasaulio čempionate Kontiolahtyje, buvo trečia mišrioje estafetėje. 2016 m. Holmenkolene (Osle) tapo pasaulio čempione sprinte ir estafetėje.[2]
2019–2020 m. sezone buvo antra bendroje pasaulio taurės įskaitoje, pirma persekiojimo rungtyje. Sezono metu iškovojo 7 pergales asmeninėse rungtyse ir 7 pergales estafetėse. 2020–2021 m. sezone tapo nugalėtoja bendroje įskaitoje, sprinto ir persekiojimo rungtyse, iškovojo 13 pergalių asmeninėse rungtyse ir 4 pergales estafetėse. Sėkmingai pasirodė ir 2021 m. pasaulio čempionate Pokljukoje: iškovojo medalius šešiose iš septynių rungčių, iš jų 4 – aukso.[2]
2022–2023 m. sezoną praleido, dėl sveikatos problemų nesugebėjo pasiekti geros sportinės formos.[3] Sezono pabaigoje paskelbė apie karjeros pabaigą.[4]
Lentelės sudarytos pagal Tarptautinės biatlono sąjungos statistinius duomenis.[2]
Metai | Vieta | Asmeninės | Sprintas | Persekiojimas | Masinis startas | Estafetė | Mišri estafetė |
---|---|---|---|---|---|---|---|
2014 | Sočis | 18 | 18 | 24 | Bronza | Bronza | Auksas |
2018 | Pjongčangas | 23 | 24 | 9 | Bronza | 4 | Sidabras |
2022 | Pekinas | 22 | 11 | Bronza | Sidabras | 4 | Auksas |
Metai | Vieta | Asmeninės | Sprintas | Persekiojimas | Masinis startas | Estafetė | Mišri estafetė | Vienetų mišri estafetė |
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2015 | Kontiolahtis | 52 | 19 | 18 | 16 | 5 | Bronza | nevyko |
2016 | Oslas | 43 | Auksas | 17 | 24 | Auksas | Bronza | |
2017 | Hochfilcenas | 39 | 13 | 30 | 12 | 11 | 8 | |
2019 | Estešundas | 37 | 9 | Sidabras | 5 | Auksas | Auksas | – |
2020 | Antholcas | 15 | 59 | 20 | 7 | Auksas | Auksas | – |
2021 | Pokljuka | 23 | Auksas | Auksas | Bronza | Auksas | Auksas | Sidabras |
Sezonas | Bendra įskaita | Asmeninės | Sprintas | Persekiojimas | Masinis startas | |||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Taškai | Vieta | Taškai | Vieta | Taškai | Vieta | Taškai | Vieta | Taškai | Vieta | |
2011–12 | 74 | 54 | — | — | 17 | 63 | 21 | 56 | 36 | 34 |
2012–13 | 299 | 29 | — | — | 127 | 28 | 98 | 28 | 74 | 25 |
2013–14 | 566 | 7 | 56 | 10 | 187 | 9 | 236 | 5 | 87 | 8 |
2014–15 | 598 | 8 | 41 | 24 | 307 | 6 | 123 | 20 | 127 | 14 |
2015–16 | 544 | 11 | 63 | 14 | 158 | 20 | 189 | 10 | 134 | 10 |
2016–17 | 566 | 11 | 2 | 72 | 277 | 6 | 168 | 16 | 119 | 12 |
2017–18 | 297 | 23 | 19 | 39 | 130 | 16 | 90 | 29 | 58 | 27 |
2018–19 | 516 | 13 | 64 | 14 | 153 | 20 | 176 | 10 | 123 | 15 |
2019–20 | 786 | 2 | 61 | 15 | 283 | 3 | 232 | 1 | 210 | 2 |
2020–21 | 1152 | 1 | 41 | 27 | 420 | 1 | 360 | 1 | 172 | 5 |
2021–22 | 555 | 11 | 41 | 13 | 256 | 7 | 158 | 13 | 100 | 11 |
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.