Habsburgų Nyderlandai

Habsburgų Nyderlandai – administracinis-teritorinis Šventosios Romos imperijos vienetas 1482–1581 m. dabartinės Belgijos, Liuksemburgo, Nyderlandų ir šiaurinės Prancūzijos (Žemutinių Provincijų) teritorijoje. Jį sudarė tam tikras skaičius feodalinių valstybių, kurias visas valdė Habsburgų dinastija. Nuo 1522 m. sudarė pagrindinę Burgundijos apskrities dalį. Kadangi nuo 1548 m. tų sudėtinių valstybių skaičius buvo 17, regionas dar buvo vadinamas Septyniolika Provincijų.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Habsburgų Nyderlandai ol. Habsburgse Nederlanden
← 1482 – 1581 →   →
Valstybė	Šventosios Romos imperija
Apskritis (nuo 1522)	Burgundijos apskritis
Administracinis centras	Briuselis
Valstybės	17 (1548)

Kai kuriais atvejais Habsburgų Nyderlandais taip pat vadinami Pietiniai Nyderlandai iki 1795 m. Tačiau dažniau laikotarpiu po 1581 m. taip vadinami Ispanijos Nyderlandais ir Austrijos Nyderlandais.

Raida

Septyniolika provincijų senoviniame žemėlapyje

Iki 1482 m. šios teritorijos priklausė Burgundijos Nyderlandams. Kuomet 1477 m. Nansi mūšyje Burgundijos kunigaikštis Karolis Narsusis pralaimėjo Prancūzijos karaliui, Žemutines provincijas ir Flandriją paveldėjo Karolio Narsiojo žmona Marija Burgundė. Siekdama apsaugoti Žemutines Provincijas nuo Prancūzijos karaliaus, ji ištekėjo už Šventosios Romos imperatoriaus Maksimilijono I. Po jos mirties 1482 m. šios valdos perėjo Habsburgams ir toliau buvo vadinamos Habsburgų Nyderlandais.

Maksimilijonas paliko Nyderlandus savo sūnui Filipui, tačiau valdė už jį kaip regentas. Ankstyvuoju laikotarpiu Habsburgai regione susidūrė su augančia Prancūzijos įtaka. Jie neteko kai kurių Karolio Narsiojo valdytų žemių prie Prancūzijos, 1492 m. atsiskyrė šiauriausia regiono valstybėlė Gelderso kunigaikštystė, kur į valdžią sugrįžo Egmondų dinastija.

Maksimilijono anūkas Karolis II atkūrė buvusią galią. 1522 m. jis sujungė Habsburgų turimas žemes į Burgundijos apskritį. 1527 m. jis nupirko ir prijungė Utrechto vyskupiją (o su ja – ir jai priklausančius Overejselį, Drentę, Groningeną) ir 1529 m. Kambrė sutartimi su Prancūzija visiškai perėmė valdžią Flandrijoje ir Artua (iki tol šios nominaliai pripažino vasalitetą Prancūzijai). Galiausiai 1543 m. prie Habsburgų Nyderlandų naujai prijungtas Geldersas.

Kadangi Nyderlandų teritorija stipriai išaugo, 1548 m. Karolis II pertvarkė jos administraciją. Būtent tuo metu buvo nustatytas juos sudarančių provincijų skaičius (17), susisteminta valdymo sistema ir pan. 1549 m. Pragmatinė sankcija numatė, kad Nyderlandai nebeturėtų būti išskaidomi, o paveldimi kartu. Jau tuo metu buvo nusilpusi Briugės miesto įtaka ir pagrindiniu regiono centru tapo Briuselis bei Brabanto kunigaikštystės teritorijos.

1556 m. Karolis II atsisakė sosto ir paskelbė, kad visos Habsburgų valdos yra padalijamos į keletą dalių. Habsburgų Nyderlandai, kaip ir visa Burgundijos apskritis, turėjo pereiti Ispanijos Habsburgų atšakai, t. y. jo sūnui Filipui II. 1568 m. katalikiška Filipo politika ir didžiuliai mokesčiai inspiravo 1568 m. prasidėjusią Nyderlandų revoliuciją.

Revoliucijos metu 7 iš septyniolikos provincijų sudarė sąjungą ir 1581 m. atsiskyrė kaip nepriklausoma valstybė Nyderlandų Septynių Provincijų Respublika. Be 7 provincijų, ji taip pat valdė vadinamąsias generalines žemes: dalį Limburgo, Brabanto ir Flandrijos. Tuo tarpu Parmos hercogo Aleksandro Farnezės dėka pietinės Habsburgų Nyderlandų teritorijos buvo išlaikytos Ispanijos karūnai. Po 1581 m. jos žinomos kaip Pietiniai Nyderlandai, arba Ispanijos Nyderlandai.

Septyniolika provincijų

Habsburgų imperija 1547 m.

Tarp 1548 ir 1581 m. sudėtinių dalių (provincijų) skaičius Nyderlanduose buvo stabilizuotas ir prilygintas 17. Nyderlandus sudarė:

• Artua grafystė
• Brabanto kunigaikštystė
• Drentė
• Flandrijos grafystė
• Fryzija
• Groningenas
• Gelderso kunigaikštystė
• Hainauto grafystė
• Olandijos grafystė
• Limburgo kunigaikštystė
• Liuksemburgo kunigaikštystė
• Mechelenas
• Namiūro grafystė
• Overeiselis
• Utrechto arkivyskupija
• Zelandijos grafystė
• Zutfeno grafystė

Kunigaikščiai ir vietininkai

Žemutinių Provincijų istorija
Belgijos | Liuksemburgo | Nyderlandų
Galija	Germanija
Romos imperija: (Belgika, Ž. Germanija)
Frankų valstybė	Fryzai, Saksai
Frankų imperija:
V. Frankai > Lotaringija > Šv. Romos imp.
Žemutinės provincijos:
Burgundijos > Habsburgų
P. Nyderlandai: Ispanijos > Austrijos	Nyderlandų rev. > 7 provincijos
Prancūzijos imperija	Batavijos r. > Olandijos k.
Jungtinė Nyderlandų karalystė
Belgija, Liuksemburgas, Nyderlandai

Habsburgų Nyderlandus valdė šie Habsburgų monarchai, kurie nominaliai titulavosi Burgundijos kunigaikščiais:

• Maksimilijonas I (1477–1482 valdė kartu su žmona, kaip regentas valdė 1482–1494)
• Filipas IV Gražusis (1482–1506)
• Karolis II 1506–1555

Habsburgų Nyderlandai buvo valdomi vietininkų (vok. Statthalter), kurie šiame administraciniame vienete atstovavo Burgundijos kunigaikščius:

• 1506–1507 Gijomas de Krua, Aeršoto markizas
• 1507–1530 Margarita Austrė, Savojos hercogienė
• 1530–1555 Marija Austrė, Vengrijos karalienė
• 1555–1559 Emanuelis Filibertas, Savojos hercogas
• 1559–1567 Margarita Austrė, Parmos hercogienė
• 1567–1573 Fernandas Alvaresas, Albos hercogas
• 1573–1576 Liudvikas iš Rekesenso
• 1576–1578 Jonas Austras
• 1578–1581 Aleksandras Farnezė, Parmos ir Piačenzos hercogas
• 1578–1582 Margarita Austrė, Parmos hercogienė (jo žmona)